e-motion

Jei jau nusprendžiau eiti šiuo keliu, tai nebegaliu pasinaudoti originalioje pavaroje prie rato esančio 7,3:1 reduktoriaus. Dėl to, prieš projektuojant pakabą visų pirma reikėtų nuspręsti ką gi daryti su redukcija. Tokio dydžio el. varikliui optimalios apsukos yra maždaug 10-15k aps/min. Tarkime norėčiau, kad esant 10k aps/min. variklio apsukoms ratas suktųsi 100 km/h greičiu. Mopedo ratlankio aukštis yra 13″, o padangos dydis “140/60-13″, taigi bendras rato aukštis yra: D = 13*2,54+140*0,6*2 = 50 cm = 0,5 m. Iš čia gauname, kad rato ilgis p = π*D = 1,565 m, greitis m/s v = 100*1000/(60*60) = 27,8 m/s, o rato sukimosi dažnis f = 17,75 aps/s = 1065 aps/min. Taigi gauname, kad  perdavimo koeficientas yra 10000:1065 arba, suapvalinus, 9,4:1. Skaityti toliau

Anksčiau minėjau, kad elektrinį variklį būtų neblogai įmontuoti į originalaus mopedo variklio vidų. Pamatavau savo turimo el. variklio diametrą – 80 mm. Tai yra “outrunner” BLDC tipo variklis (nuotrauka dešinėje), t.y. jo statorius su apvijomis yra centre, o rotorius su magnetais yra išorinis cilindras, taigi, kad tilptų šis variklis, jam reikia bent jau 83 mm diametro angos. Tiesa, šis variklis yra skirtas dideliems RC modeliams, o deklaruojama jo galia – 7 kW.

Nors ir paties mopedo variklio dar neardžiau, alkūninio veleno ertmės diametrą susiskaičiavau pagal remonto instrukcijoje esančius brėžinius Skaityti toliau

Pribrendo reikalas elektriniam mopedui. Paklausite kuo neįtiko dviratis? O gi tuo, kad dviratis nesutvertas keliui: nėra normalių veidrodėlių, posūkių signalų, stabdžio signalo, trumpųjų ir ilgųjų šviesų ar netgi normalios kojelės. Pavyzdžiui, mano antrasis e-dviratis su kojele stovi labai nestabiliai, jam būtinai reikia labai lygaus pagrindo, na o stiprus vėjas vis vien lengvai paguldo (taip sugadinau vieną akumuliatoriaus celę). Veidrodėlį uždėjau, bet jis labai mažas, sunku ką nors įžiūrėti. Netgi su stabdžiais kyla problemų – po ilgesnio stabdymo jie perkaista ir labai stipriai sumažėja stabdymo jėga (taip pat pasmirsta). O ir gatvėje vairuotojai į dviratį žiūri kaip į vėjo nešamą polietileninį maišelį, t.y. ne kaip į lygiavertį eismo dalyvį: iš kiemo išsukdamas automobilis niekada nepraleis keliu važiuojančio dviračio, kad ir kokiu jis greičiu belėktų, visada reikia įsitempus stebėti kad tik niekas neiššoktų. Aišku dar viena problema – gana nepatogi sėdėsena, taip pat problemos važiuojant šlapiu keliu: visas purvas ant kojų, kad ir kiek purvasaugių beužsidėtum. Žodžiu sprendimas tik vienas.

Iš pradžių labai norėjosi mopedo Piaggio Vespa, nes man jis atrodo labai formalus, nebūtų gėda ir kur į susitikimą atvažiuoti, nes neatrodyčiau kaip penkiolikinis pacanėlis ant “britvos”. Teko matyti ir verslininkus su švarkais važiuojančius su tokiais mopedais. Viskas būtų kaip ir gražu, bet iškyla nemažai problemų Skaityti toliau