Home Forums Elektronika / programavimas Elektrinės transporto priemonės krovimas

Viewing 17 posts - 1 through 17 (of 17 total)
  • Author
    Posts
  • #1869
    agniusm
    Participant

    Visur matau naujas visokiu tipu krovimo stoteles. Is Saruno pateiktu nuotrauku is parodos DE, dabar jau viena stovi ir VLN. Man pasidare idomu, kodel jos visos tokios? Ar neimanoma krovimo stotele imontuoti i stovejimo aiksteles danga kad jos net nesimatytu ir naudoti indukcini ikrovima? Juk tas jau ilga laika daroma su dantu sepeteliais :)

    Transporto priemone turetu tam tikra ID kuri stotele nuskaitytu automatiskai ir pagal tai nuskaiciuotu uz pakrovima nuo saskaitos. Isivaizduokime kad kiekviena stovejimo vieta Vilniuje ar kitame mieste turi toki daigta, vartotojas gali pamirsti apie toki dalyka kaip galvoti kad reikia pasikrauti savo automobili, nes kiekviena karta kai yra pastatomas automobilis bet kur, vyksta jo ikrovimas. Sudek tai su regeneracija ir lieka kalbeti tiek pat daug apie automobilio krovima kiek apie tepalu keitima elektromobilyje . Dar vienas privalumas, chuliganam nebera ka nupjauti, nutraukti ar kitaip sugadinti.

    Cia sekmadieniniai rytiniai pamastymai:) (Velnias, skamba blogai)

    #3726
    mariusjes
    Participant

    na daug neismanau apie toki ikrovimo buda, bet isvaizduok kiek kainuotu irengti tokes krovimo stoteles.. pirma reiktu dauzyt asfalta ar panasiai statyti rites (manau dideles) tada vel uzlieti asfalta ir taip kiekvienoj stovejimo vietoj. Tai turetu kainuoti tikrai daug….

    #3727
    agniusm
    Participant

    gal, bet tikriausiai ne tiek daug kiek kainuoja Valdovu Rumai. Galvoju is esmes, kam statyti kazkoki stova su rozete, ekranu ir apkrauti zmones nepatogumu, juk ziurime i prieki ir mazai besinaudojame laidiniais telefonais. Stoteles gali buti nutrenktos netycia, suniokotos tycia ar kitaip apgadintos, o tai jau kainuoja pinigus. Be to, tarkime visi pereina nuo naftos prie voltu. atsiranda begale bedarbiu susijusiu su naftos produktu platinimu, vidaus degimo varikliu remontu ir aptarnavimu, uz kuriu paslaugas mes zinodami ar ne mokame. Nukreipkime ta infrastruktura tinkama linkme ir laimi visi, na isskytus greziniu savininkus. Nepriklausomi, svarus, kas gali buti graziau:)

    #3728
    mariusjes
    Participant

    ideja grazi bet pirma tegu atsiranda pakankamai laidiniu pakrovimo stoteliu ir aisku paciu elektromobiliu ir tai jau bus gerai, o tada jau galim bus kalbeti apie tai kaip statyti belaides krovimo stoteles…

    #3729
    Paulius
    Participant

    Genialu tai, kas paprasta. Didelis taškas. Prieš sprendžiant kas kiek kainuos, reiktų apžvelgti eksploatacijos klausimus.

    Sakykim,

    kiek kainuotų antžeminės stotelės priežiūra per metus (be pastatymo)?

    kiek kainuotų požeminės stotelės priežiūra per metus (be pastatymo)?

    Tada,

    kiek kainuotų antžeminės ir požeminės stotelės pastatymas?

    Sakykim, kad naudosimės tomis stotelėmis ~25 metus.

    Dauginkime metinę priežiūrą x 25 pridėkime stotelės pastatymą. Gauname bendrą kainą, pagal kurią jau galime kažką spręsti.

    Tolimesni faktoriai: antžeminiai stotelei vistiek reikalingas jėgos įvadas, taigi rausti dangą, ant kurios ji statoma, vistiek reikės. Gruntas taip pat privalo būti paruoštas. Įsivaizduokite, kad jeigu aikštelės kiekviena vieta bus su antžemine stotele, tai aikštelę vistiek teks rausti.

    Tas pats ir su požeminėmis.

    Toliau diskusiją manau būtų galima tęsti turint tikslesnius skaičius (na bent jau didmeninę kainą). Šarūnai, jūsų chebra užsiima, duok skaičių ;)

    Viskas sudedama į piniginį pasiūlymą, vėliau įtraukiami patogumo faktoriai, o galų gale ir pats popierizmas, projektai.

    #3730
    agniusm
    Participant

    Del paskutinio teiginio nenoreciau sutikti. Visi zmones moka ekstra uz patogumus. Tokie laikai. Is tikro turetu buti geniali ideja neapkarpoma del finansiniu reikalu, o po to jos igyvendinimas neisleidziant daug pinigu. Turejau omenyje yra dau aiksteliu kuriom reikalingas remontas vienaip ar kitaip, ir prie to integravus kazka papildomo kaip EV krovimas.

    Absudras kuri pastebejau UK. Vaziuodavau i darba, ir matau kaip pradeda tiesti kelia. Pagaliau nutiese, labai gera, lygu kelia. Praejus menesiui nusprende, kad reikia tiesti elektros laidus. Ta nauja blizgancia danga supjauste, nutiese laidus ir vel uzesfaltavo. Vaizdas prastesnis. Po dar 3 menesiu sugalvojo kad reikia duju trasos, pasaka is naujo. Nzn ar cia pinigu plovimas ar durnumas ir negalvojimas i prieki. Zinau tik viena, kad didziules lesos yra svaistomos dvigubam darbui ir siek tiek brangesnis sprendimas del patogumo nemanau, kad yra kliutis.

    #3731
    agniusm
    Participant
    Quote:
    ideja grazi bet pirma tegu atsiranda pakankamai laidiniu pakrovimo stoteliu ir aisku paciu elektromobiliu ir tai jau bus gerai, o tada jau galim bus kalbeti apie tai kaip statyti belaides krovimo stoteles…

    Vel gi, kam daryti o paskui perdaryti? Geriau padaryti ir pasakyti pasauliui, kad ne tik krepsinis pas mus geras!

    As elektronikoje menkai ir tenutuokiu. Cia mano pamastymai. Inzinieriai tikriausiai tik gali pasakyti ar tai imanoma

    #3732
    Šarūnas
    Keymaster

    Jūsų pastebėjimai geri. Iš tikro, nuolat važinėjant kaišioti tą laidą, kurį dar reikia išsiimti iš bagažinės ir mesti ant žemės, po to išsipurvinant rankas – ne kiekvieno svajonė. Aš taip pat balsuočiau už indukcinį krovimą, tačiau čia yra problemų:

    1. Tokią sistemą reikėtų diegti į visus elektromobilius, o ji yra dar labai toli net iki standartų siūlymų
    2. Mažas naudingumo koeficientas
    3. Kaina

    Dantų šepetėliui, 50% energijos (na, koks 1W) išspinduliuoti į aplinką nėra didelė problema, bet elektromobiliui, net jei naudingumas siektų 90% (kas yra labai sunkiai tikėtina), energijos išspinduliavimas į aplinką elektromagnetinių bangų pavidalu būtų kokie 1-5kW, o tai jau yra baisingai didelis energijos kiekis. Ne tik kad elektros energijos būtų suvartojama daugiau (ir už brangiau), bet ir RRT tam tikrai nepasirašys – stipriai padidės aplinkos elektromagnetinė tarša. Ši sritis reikalauja dar daug tyrimų, dėl to dar niekas ir nesiėmė standartizuoti.

    Na o dėl kainos… Paprastą rozetę įrengi yra, palyginti, labai pigu (pati rozetė su instaliacija koks 100 Lt, na ir darbai, griovių kasimas, popierizmas.. dar koks 4kLt).

    Palyginimui, greito įkrovimo stotis kainuoja nuo 10k€. Indukcinio krovimo stotis kainuotų, manau, panašiai. Taigi, deja, kol kas teks apsiriboti paprastomis rozetėmis…

    Mano nuomone, proceso eiga turėtų būti tokia:

    1. Sustatyti DAUG paprastų rozečių, paruošti teisinius aktus dėl vietos rezervavimo, sankcijų už nelegalų parkavimąsi ir elektros vagystes ir pan…
    2. Pastatyti mieste keletą greito krovimo stočių (na kokių 3-5 vnt. Vilniui tikrai ilgam laikui pakaktų)
    3. Elektromobiliams ėmus plisti, paprastas rozetes pakeisti į mažas stoteles su apskaita ir patogiu atsiskaitymu – elektrą apmokestinti, kaip ir pridera)
    4. Na ir dar vėliau, panašu kad, tolimoje ateityje – diegti indukcinio ar dar kažkokio kitokio patogaus krovimo metodus… Tuo pačiu pristatant ir daugiau greito įkrovimo stočių.

    #7801
    Nerijus
    Participant

    kaip rekitų sakčiuoti įkrovos laiką . tarkim baterijos talpa 20ah kroviklio srovė 18A

    #7804
    Šarūnas
    Keymaster

    Greitas būdas: valandos=18/20.
    Bet čia tik constant current stadija. Vėliau seka constant voltage statija, kurios ilgis priklauso nuo akumuliatoriaus vidinės varžos, krovimo pabaigos srovės ir balansavimo. Tai gana sunku atsakyti.

    #7810
    Nerijus
    Participant

    na ta greita būdą tai taip tik šiuo atveju būtų 20ah/18A . kažkur imax kroviklio aprašyme buvo kokia tai formulė (pažiūrėjau ten ni-mh nicd safety timerio nustatymui) . Įdomu butų paskaičiuot kokia srove reiktu kraut
    (tarkim kad baterija galima krauti ta srove) norint pilnai pakraut per tam tikrą laiką pvz 30 min ar valandą.

    #7811
    sopkis
    Participant

    Nenoriu labai nusišnekėti, bet kiek pamenu apie lifepo4, tai ji CC (constant current) režime kraunasi iki ~80% talpos, poto krovimo greitis sulėtėja. Tai jei turi 20Ah akumuliatorių bateriją, ji yra 20% SOC (state of charge), prie 18A krovimo srovės bus (20ah*80%-(20Ah*20%SOC))/18A=0.66=2/3=40 minučių. Įkrovimas iki 100% priklauso nuo celių talpos išsibarstymo, balansavimo srovės ir tt.

    #7850
    bondas83
    Participant

    uzmaciau kad pastate nauja krovimo stotele:

    http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/vilniaus-centre-nemokama-elektra.d?id=65328060

    Tai klausimas, ar imanoma ja krauti dvirati, ar cia brudas, skirtas tik nisan leaf :D

    #7884
    agniusm
    Participant

    Visgi pries kelis metus mastymas buvo teisingas :)

    #7886
    Šarūnas
    Keymaster

    Taip, tai bene vienintelis patogus būdas krauti bateriją. Jau prieš keletą metų teko matyti įvairių prototipų, net ir gyvai. Bet visi turėjų baisią elektromagnetinę sklaidą, todėl niekas neleistų tokio daikto naudoti už laboratorijos ribų. Įdomu kaip jiems šiuo klausimu sekasi, kažkodėl įtariu kad irgi ne pyragai. Šiame video gražiai išsisuko nuo tiesaus atsakymo. :) Įtariu kad projekto stadija yra “mes labai arti iki masinės produkcijos, bet dar reikia investuotojo vienai smulkmenai išspręsti” :)

    #11356
    Saje
    Participant

    Sveiki, norėčiau paklausti turiu elektrini motorokeri, bet jis nebeveikia. Nebesijungia zuikutis pavara sumirksi ir nesijungia. Pajungem pasukius ir prieki trumpas gabaritus ir buvom atjunge keletas jungciu. Dabar isijungia spidometre tik oxygen ir daugiau niekas nevyksta. Gal kas zino kaip sia problemele isspresti?

    #11358
    serafanas
    Participant

    7kW galia? Teslos supercharger’is vos vos greičiau krauna :) įdomu ar kraunant tokia galia, kaip supercharger’is neiškeptų mašinos kompų EMI triukšmai? Ir kokio galingumo aušinimo reiktų kraunant kad ir 100kW galia, jau nelendant į superchargerio galias.

Viewing 17 posts - 1 through 17 (of 17 total)
  • You must be logged in to reply to this topic.