Tai pratęsimas mano ankstesnio straipsnelio, kuriame rašiau kaip sukalibruoti kompiuterio akumuliatoriuje integruotą valdiklį, kitaip tariant kaip kompiuteriui pasakyti kiek tiksliai gyvybės yra likę akumuliatoriaus celėse.

Anksčiau parodžiau kaip akumuliatoriuje esantis valdiklis prisitaiko prie pasenusių celių. T.y., tarkime, gamyklinė akumuliatoriaus talpa yra 50Wh, valdiklis galvoja kad ji yra 45Wh, o realiai pasenusios celės telaiko tik 30Wh. Dabar įrodysiu kad valdiklis gali prisitaikyti ir prie “padidėjusios” talpos.

Žodžiu, turiu čia tokį naują (refurbished) žaisliuką darbui (ir pramogoms):
Tai DELL Latitude XT2 su 12″ ypatingai ryškiu LED apšviestu ir 4 taškų multi-touch talpiniu (capacitive) lietimui jautriu ekranu. T.y. galima keisti paveikslėlių dydį per ekraną braukant dviem pirštais (keičiant atstumą tarp jų), scrollinti puslapius, taip pat back, forward funkcijos. Ai, na ir paišyti specialiu pieštuku, turinčiu 256 spaudimo lygmenis. Na ir ten daug GB RAM, SSD diskas ir panašiai.

Bet grįžtant prie temos… Akumuliatorius raportavo kad jo talpa yra tik 30Wh, nors gamyklinė talpa turėtų būti 42Wh (refurbished vis tik reiškia kad daiktas buvo naudotas, bet “atstatytas” į gamyklinį stovį). Taigi OS baterijos energijos nustatymuose “critical level action” pakeičiau į “no action“, išjungiau maitinimą ir laukiau. Po kelių valandų OS pranešė kad liko vos 10% akumuliatoriaus talpos. Dar po kurio laiko liko 7%. Čia įdomu tai, kad tarp tų 7% ir išsijungimo, kompiuteris dirbo dar valandą laiko. Kompiuteris išsijungė kai akumuliatoriaus įtampa nukrito iki 9V (3V vienai celei) – suveikė akumuliatoriaus valdiklio apsauga. Prijungus maitinimą ir užsikrovus OS kompiuteris jau rodė padidėjusią akumuliatoriaus talpą – 33 Wh, tačiau nusprendžiau kalibravimą prasukti dar kartelį, nes ties tais 7% stovėjo tikrai per ilgai. Taigi, po antro karto talpa buvo jau 37Wh. Na o po trečio – 40 Wh!

Tai štai, kompiuterio darbą nutolus nuo elektros tinklo pasiilginau valanda. Tikiuosi šis eksperimentas jums pravers. Tik laukiant kada kompiuteris “užges” nepamirškit išsisaugot dokumentų. Sėkmės!

#Papildymas#

Ne visiems kalibravimas veikia. Sprendimo būdo nežinau. Jei išsiaiškinsit – parašykit komentarą… Ačiū.

Na štai, čempionatas įvyko. Šiuo metu elektrinis motoroleris ir aš ant jo atrodome taip:

Taikiau į mėgėjų klasę, bet pasirodė kad aš vienintelis norintis, taigi teko rinktis: jungtis prie “hobby” klasės (kur mane turbūt aplenktų keliais ratais, taip pat viskas kainuotų 98 Lt (30 Lt startas, 30 Lt laikina sporto licencija, 38 Lt draudimas…) arba nedalyvauti.

Kaip jau minėjau anksčiau, vėl pavedė kitaicai: LYEN 18 tranzistorių valdiklis atsisakė priimti duomenis, taigi teko važinėti su stipriai sumažinta galia (srovės limitas ~35A vietoje reikalingų 130A). Didžioji šios energijos dalis yra prarandama trinties metu ir pačiam varymui praktiškai nieko nebelieka. Taipogi prie problemų prisidėjo ir persunkūs variatoriaus svareliai, dėl kurių diržas pradedamas kelti per anksti ir prarandamas sukimo momentas (manau apie 30% galios). Bandžiau išimti pusę svarelių – deja tuomet svoris jau per mažas ir diržą labai nenoriai ima kelti tik esant visiškai maksimalioms variklio apsukoms. Teko sudėt atgal. Na o viso to rezultatas – greitis lygumoje ~40 km/h…

Renginio metu man leido pasireikšti per pertrauką: pristatė ir įdavė mikrofoną. :) Trumpai papasakojau kas kaip ir pravažiavau vieną ratelį. Aišku greitis buvo 30-40… Žodžiu, šiek tiek apsijuokiau. Po to sustojęs atsakiau į susidomėjusiųjų klausimus ir išdalinau vizitines… Net kažkoks užsienietis prašė leidimo fotografuoti variklį.

Tuomet sekė antras raundas, kurio metu turėjau ką veikt. Kadangi valdiklis nepasidavė programavimui, teko problemą spręsti senu metodu – keičiant šuntą. Čia turiu nuoširdžiai padėkoti draugams, kurie ne tik buvo gera palaikymo komanda, bet ir su savimi turėjo dujinį lituoklį. :) Žodžiu, ant žolytės viską išsiardžiau, paleidau gabalais valdiklį ir lygiagrečiai šuntui prilitavau porą cm ~1,5mm² varinio laido. Rezultatas – gerokai išaugusi srovė. Neaišku kiek, mat dabar CycleAnalyst rodo vėjus. Pasibaigus varžyboms dar kartą pralėkiau. Aišku nelėkė taip kaip norėtųsi, bet jau gan normaliai, važiuoja lygumoj kokius 60 km/h. Šiek tiek nuo kalniuko (miškeliu nuo plytinės kartodromo) jau gal ir ~70 paėmė, trumpokas kelias įsibėgėjimui. Staigiau pajudant stipriai kyla priekis. Ant asfalto padangos neprasuka – buksuoja variatoriaus diržas… Bet grįžus prie garažo ant smėliuko gan normaliai prakasuoja. Na jei realiai tai dabar galia daug maž tokia kokia buvo su benzininiu varikliu.

Laukia dar daug darbo: užbaigti BMS programą, pakeisti variatoriaus svarelius, pakeisti diržą, pakelti valdiklio srovę, sutvarkyti šviesas… Tiesa, kol kas “degimo” jungiklis – ilgos šviesos. :) Vakar surinkinėjau viską skubėdamas, norėjau pajungti nuo spynelės, bet pamačiau kad ten atvirkščiai veikia – įjungus degimą kontaktai atjungiami… Tai teko improvizuoti. Irgi reikės tvarkyt.

Ir noriu dar kartą labai padėkoti draugams, kurie ne tik padėjo morališkai, bet ir turėjo lituoklį, padėjo sukiot varžtus ir pavežiojo mano pyrdą. Didelis ačiū Jums.

Dar kelios nuotraukos. Fiksavo Sandra.

Visad turėjau įtarimų, kad eBay parduodamos “A123″ “ANR26650″ celės yra nekokybiškos. Pagaliau tai oficialiai patvirtino pats gamintojas. Ne, tai nėra gamintojo brokas, o elementarūs “piratų” sukčiavimai. A123 celes parduoda kaip A arba B klasės: A klasė, reikėtų suprasti, yra kokybiškas, kokybės kontrolę praėjęs produktas. Šios celės turi A123 ženklinimą, taip pat serijos numerį. B klasės celes, matyt, A123 parduoda kaip antrarūšes, gal būt nepraėjusias kokybės kontrolės ar šiaip eksperimentines, dėl to šioms celėms nesuteikiamos jokios garantijos. Beje, teko man tokių turėti 20 vienetų – absoliučiai visos celės turėjo mikroįtrūkimus aplink išsiveržimo dangtelį (teigiamas polius). Dėl šių įtrūkimų celės buvo praradusios hermetiškumą, tačiau įtrūkimas toks mažas (matomas tik per >10x lūpą), kad jį iškart užpildo kristalai, susidarę celėje esančiam ličio elektrolitui sureagavus su ore esančiais vandens garais ir šitaip celė vėl tampa “sandari”. Kiek ten to sandarumo nėra aišku, bet atliekant matavimus jokio darbo pokyčio nepastebėjau. Gal būt po metų ir pasijaustų kokybės stoka.

Na o “piratų” biznis čia paprastas: superka šias antrarūšes celes, suženklina kaip pirmarūšes ir pardavinėja kelis kartus brangiau. Tai vis vien gaunasi kelis kartus pigiau nei kad šaukia “A123 Systems”, taigi pirkėjams, nežvelgiantiems bent 5 metus į priekį, tai nelabai rūpi. Tačiau, tarp šių antrarūšių celių pasitaiko broko, kuris gadina A123 vardą ir iškreipia rinką.

“A123 Systems” paskelbtas dokumentas atrodo taip:

Jei norite geriau įsižiūrėti į nuotraukas, galite peržiūrėti originalų dokumentą (PDF).

Už šią informaciją dėkoju Karoliui (@g@33). Jis nuolat mane laiko “up to date”. :)

Šiek tiek pasikrapščiau rūsy kol viską nurinkau nuo dviračio (pasirodo, absoliučiai viskas nusiėmė su vienu 5 mm šešiakampiu) ir parsinešiau namo rėmą.

Pamažu dėliojuosi kaip gi geriau būtų tas celes sukrauti ir įtvirtinti. Celes reikia ne tik gerai įtvirtinti kad nejudėtų, bet ir apsaugoti nuo pažeidimo griūnant. Taip pat dar vienas reikalavimas – jas rekomenduojama suspausti tarpusavyje. Kol kas manau geriausia būtų gaminti dėžes iš 2,5-3 mm diuraliuminio plokščių. Diuraliuminis yra paprastas aliuminis su silicio priemaišomis – žymiai standesnis. Apsižiūrėjau rūsyje, turiu tik nedidelį tokio lakšto gabaliuką. Gal atsirastų koks vilnietis, turintis diuralio lakštą? Reikia maždaug kvadratinio metro. Atsiskaitau aliuminio supirkimo kaina arba alumi :)

Celių kontaktus tarpusavyje susukinėsiu su aliuminėm šynom, nes kitos išeities nėra: vienas kontaktas aliuminis, kitas neaiškus, dengtas nikeliu. Pastarasis turėtų lengvai virintis, bet su aliuminiu kontaktu per daug vargo. Žodžiu, sujunginėsiu mechaniškai.

Dar laukia BMS (Batterry Management System) gamyba… Bet ten jau elektronika, bus paprasčiau. Gal… :)

Šiandien yra viena geriausių mano gyvenimo dienų, nes pagaliau parkeliavo ilgai lauktos A123 celės! Jau ne kartą (ir ne du!) minėjau kuo šios celės ypatingos, taigi labai nesikartodamas trumpai priminsiu: kiekvienos celės darbinė įtampa yra 3,3 V, deklaruojama talpa yra 20 Ah, maksimali ilgalaikė iškrovimo srovė 600 A (30 C), o maksimali įkrovimo srovė – 100 A (5 C arba 12 min) . Šias celes dėsiu į dviratį, 20 nuosekliai (20s1p konfigūracija), taigi bendras akumuliatorius gausis 66 V 20 Ah (1,3 kWh). Su tokiu akumuliatoriumi dviratyje, lygiu keliu važiuodamas maždaug 35 km/h greičiu, galėsiu nuvažiuoti maždaug 80 km atstumą. Aišku tokiu greičiu aš dažniausiai nesivelku ir važiuoju gatve su visu eismu, taigi realiomis sąlygomis (vidutinis greitis ~55 km/h) tas atstumas, manau, bus apie 35 km. Tiesa, į mopedą jų nedėsiu, nes jam reikėtų bent trigubai tiek – su dviračiu bent parminti galiu, o mopedą jau tektų stumt… O aš stumt nemėgstu :)

Iš viso parkeliavo 22 celės, nes dvi paėmiau atsargai – iš Kinijos vis tik tolimas kelias, o jie gerais prekių pakavimo sugebėjimais tikrai nepasižymi. Ir mano nuogąstavimai pasitvirtino – dvi kraštinės celės sulenktais galais (foto kairėje). Mano nuostabai tos celės labai lengvai atsilenkė atgal, panaudojus vos porą pirštų. Kol kas nelabai įsivaizduoju kaip tai įtakojo pažeistų celių darbą, bet pamatavus įtampas viskas atrodo idealiai: visos celės yra 3,340-3,343 V ribose. Įtartinas celes pasižymėjau ir būtinai testuosiu ir lyginsiu su kitomis.

Maloni staigmena: tiekėjas pasistengė, kad man netektų ilgai vargti parenkant celes – visos turi lipdukus su išmatuota vidaus varža ir talpa. Kiek kol kas mačiau, užrašyta talpa yra apie 20,5 Ah, o varža 1 mΩ. Bet kokiu atveju, celėms ši kelionė truko visą mėnesį ir buvo gana sunki, taigi būtinai jas visas testuosiu.

Vienos celės matmenys yra 160*225*7 mm, o svoris – 480 g. Kad geriau įsivaizduotumėte celių matmenis, dešinėje pateiktas paveikslėlis.

Dabar laukia ilgas ir varginantis darbas šias celes sukabinti ant dviračio rėmo…