Akumuliatoriaus testavimas

[agniusm]

Gal kas gali pasiūlyti kaip testuoti akumuliatorių. Pasidariau tokį stenduką- vibratorių ir noriu patestuoti akumuliatoriaus celių kontaktų sujungimo patikimumą kadangi nebus virinami ar lituojami. Turiu padaręs arduino duomenų logerį su G, spaudimo jėgos ir temperatūros sensoriais.
Ar kokią apkrovą statyt ir žiūrėti įtampos kritimą atskirai kratant/vibruojant ir stacionariai?

[Canis]

Maniau, kad tokie dalykai tik serijinėje technikoje būtini. Ar ne persūdai Agniau? Na nebent chebra sugalvotu savo akumuliatorius pratestuoti… Taip atrodo, kad varžtams ten svarbūs niutonometrai priveržiant, tinkamai priveržt, nepersukant.

[sopkis]

Canis, serijinė ar ne, bet kažką naujoviškai darant testuoti reikia. O Agnius aš kaip suprantu tęsia savo kažkada sugalvotą nevirinamo 18650 celių akumuliatoriaus projektą. Ten yra dvi plastikinės holderių plokštės, kontaktinės plokštelės ir akumuliatoriai. Kaip sumuštinį suspaudi tarp holderio plokščių celes su kontaktinėm plokštelėm ir akumuliatorius jau sukomutuotas be jokio kontaktinio virinimo.
Dėl testavimo tai sakyčiau loginti įtampos kritimą tarp celės išvadų ir plokštelių po apkrova, vibruojant ir jei pavyks padaryti tai veikiant pasikartojančiais smūgiais. Pirmam variantui paprastas švaistiklis nuo variklio judinantis kažkokią plokštę, antram jau mechaniką teks sumeistrauti, kad kažkokį svorį kilnotų ir paleidinėtų iš reikiamo aukščio.

[Šarūnas]

Daug kur matau norą išsiversti be virinimo, bet niekaip nesuprantu prasmės… Noras po kažkiek laiko perparduoti celes kaip ‘naujas’? Vis tiek bus apibraižytos ar apklijuotos… O pats suvirinimas irgi jau nebėra toks sudėtingas ar brangus dalykas, kad būtų verta eksperimentuoti ir rizikuoti. Jei reikia, galiu suvirinti aš. Ir su sąskaita, ir be.

[agniusm]

Kratiklis pas mane jau senai padarytas:

Tokią turiu bėdelę dabar kaip žiūriu su matematika ir excel :D
Pas mane Arduino logina į csv failą ADC reikšmes(dėl greičio), kaip man jas išskaičiuoti ir pasidaryti Excel formules, kad galėčiau patogiai atvaizduoti grafikėlyje?
Gal yra kas gerai gaudosi ir gali padėti? Atsilyginsiu alumi :D
Temperatūrai naudoju: 10k±1% B=3470
Slėgio rezistorius: FSR402
Akselerometras: ADXL335 ET

• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.

[Šarūnas]

Reikia ekseliu dirbančio žmogaus?… :) Niekas neprisipažins, kad turi pavogę. Nebent su open office.

[agniusm]

Šarūnas wrote:

Daug kur matau norą išsiversti be virinimo, bet niekaip nesuprantu prasmės… Noras po kažkiek laiko perparduoti celes kaip ‘naujas’? Vis tiek bus apibraižytos ar apklijuotos… O pats suvirinimas irgi jau nebėra toks sudėtingas ar brangus dalykas, kad būtų verta eksperimentuoti ir rizikuoti. Jei reikia, galiu suvirinti aš. Ir su sąskaita, ir be.

Nėra tas suvirinimas sudėtingas dalykas tikrai, bet hemorojus konkretus. Jei netyčia dėl kažkokios priežasties nusprogsta eilė celių, visą akumuliatorių reikia skersti ir tvarkyti. Jei celes nusibaigė, reikia vėl ieškoti nikelio juostų, vėl kas suvirins.
Eksperimentuoti, testuoti ir rizikuoti verta visada, nesupratau tokio komentaro iš tavęs :( Nedarau aš ant snarglio ir bele.
Čia turi akumuliatorių gyvenimui, nusibaigė celės, atsukai kelis varžtus, sukrovei naujas, užsukai ir gali vėl važiuoti po pusvalandžio.
Nenoriu net plėstis šia tema. Turiu tikslą, bandau daryti, kai kokios pagalbos reikia, kreipiuosi į bendraminčius. Nepavyks, bus nepavykta, pavyks, pasidžiaugsiu.
Excel’is tikriausiai pas kiekvieną, standartinė programinė įranga, kaip calc :D

[Šarūnas]

Teko remontuoti kelis suvirintus akumuliatorius. Tikrai ne tragedija, virinimo taškai gražiai nusidremeliuoja ir po to dar netgi galima tuos pačius nikelio laidininkus panaudoti.
Aš labiau bijočiau visokių vibracijų, todėl apskritai klijuoju celes ir nesuku galvos. Esant reikalui po to ir išsidremeliuoja kontaktai, ir apvalkalus galima naujais pasikeisti. Tik svarbiau klijuojant palikti dujų išleidimo kanalus, kad nutikus mažai nelaimei ji staiga nepadidėtų…

[sopkis]

Jei ką, tai csv į exelį importuojasi, eini į data, import from text, ten sureguliuoti parametrus kad teisingai importuotų (kaip atskirti duomenys, kokiais vienetais importuoti ir tt). Importavus gausi atskirtus duomenis po stulpelius, toliau daryk su jais ką nori – braižyk grafikus, išskirk min-max ir tt.
Bet kokius parametrus tu nori testuoti? Akselerometrą suprantu, nors aš jo nedėčiau, nes užtektų pamatuoti svyravimų dažnį ir žinant amplitudę greitipį pagreitį galima paskaičiuoti. Ką matuosi su slėgio davikliu nežinau, ką temparatūros stebėjimas padės irgi neįsiaizduoju. Aš matuočiau tik įtampos kritimą tarp celės ir plokštelės po srove prie skirtingų judėjimo dažnio ir amplitudžių. Būtų aišku kada ta baterija labiausiai siūbuoja ir kiek įtampos krenta ant kontakto, ir matytum reikia imtis kažkokių veiksmų ar ne. Nors mane labiau gasdina oksidacija – kuo padengti, sutepti kontaktus kad drėgmė ir deguonis nesugadintų viso išradimo.

[agniusm]

Į excel importuotis moku, bandau persirašyti formulę bet grybas gaunasi. Arduino atrodo taip
#include <math.h>

double Thermistor(int RawADC) {
double Temp;
Temp = log(10000.0*((1024.0/RawADC-1)));
// =log(10000.0/(1024.0/RawADC-1)) // for pull-up configuration
Temp = 1 / (0.001129148 + (0.000234125 + (0.0000000876741 * Temp * Temp ))* Temp );
Temp = Temp – 273.15; // Convert Kelvin to Celcius
return Temp;
}

aš excel’į per kelis langus skaičiuoju:
=(10000*((1024/A2-1))) –>> =LOG(D2) –>> =1/(0.001129148+(0.000234125+(0.0000000876741*D2*D2))*D2) –>> =(F2-273.15) kai A2 pas mane adc=498
rezultatas 273.15

Na tas arduino loggeris ne pagrindinis, norėjau turėti kažką loginimui, ne vien šiam projektėliui.
PVZ iškrovinėjant didesne srove akumuliatorių ir turint duomenis gerai žinoti kaip celės jaučiasi viduje kur nėra vėdinimo ir medžiagos turi didelę šiluminę varžą.
Slėgio rezistorius tam, kad matyti kaip keičiasi medžiagos kuri veikia kaip spyruoklė, savybės, pakračius 48H ir aplamai bėgant laikui, ar kompresija mažėja, kiek mažėja.
Akselerometras, daugiau prikolint:) ir kad skaičiuot nereiktų, keičiant kratiklio įtampą, keisis tikriausiai ir G, nereiks kiekvieną kartą skaičiuot.
Su oksidacija nzn kaip bus, nikeliuos man varinius tabus. Iš esmės yra ten visokių tepalų kontaktam (dielectric grease).

[agniusm]

Na, manau suradau kame buvo klaida. Excel vietoj LOG reikia naudoti LN. Dabar jau bent temperatūrą galėsiu feedindamas rawadc atvaizduoti grafikelius realtime arba i SD.
Nesupaprastintai atrodo 6itaip:
=((1/(0,001129148+(0,000234125+(0,0000000876741*(LN(((10240000/A1) – 10000)))*(LN(((10240000/A1) – 10000)))))*(LN(((10240000/A1) – 10000)))))-273,15)

[Martynas]

na labai nesigilinau ką ten skaičiuoji, bet LN ir LOG nėra tas pats. LN yra natūrinis logaritmas tas pats kas LOG su pagrindu 2.718… paprastas LOG yra su kintamu pagrindu ir exelyje užsirašo taip =LOG(skaičius; logaritmo pagrindas), taip pat dar yra LG kas yra LOG su pagrindu 10 ir excely galima užrašyt =LOG10(skaičius)

[agniusm]

Be abejo nėra tas pats, kitaip rezultatas nesiskirtų. Kadangi dabar Arduino serial monitor ir excel rezultatas sutampa, manau problema išspręsta :)

[agniusm]

Vėl pastrigau.
Kodas toks:

fsrResistance = 5000 – fsrVoltage; // fsrVoltage is in millivolts so 5V = 5000mV
fsrResistance *= 10000; // 10K resistor
fsrResistance /= fsrVoltage;
Serial.print(“FSR resistance in ohms = “);
Serial.println(fsrResistance);
fsrConductance = 1000000; // we measure in micromhos so
fsrConductance /= fsrResistance;
Serial.print(“Conductance in microMhos: “);
Serial.println(fsrConductance);
// Use the two FSR guide graphs to approximate the force
if (fsrConductance <= 1000) {
fsrForce = fsrConductance / 80;
Serial.print(“Force in Newtons: “);
Serial.println(fsrForce);
} else {
fsrForce = fsrConductance – 1000;
fsrForce /= 30;
Serial.print(“Force in Newtons: “);
Serial.println(fsrForce);

Rezultatas toks:

Analog reding: 976
Voltage reading in mV: 4770
FSR resistance in ohms: 482
Conductance in microOhms: 2074
Force in Newtons: 35

Nesuprantu kaip apskaičiuoja Force in Newtons: 35 kai 2074/80=~26

• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by agniusm.

[sopkis]

Man atrodo kad tu su if else skyryba suklydai, ir jis tau antrą sąlygos dalį paduoda. Ty (2074-1000)/30=35.8
Jei šitose vietose Serial.print(“Force in Newtons: “); papildytum:
Serial.print(“Force in Newtons(/80): “);
Serial.print(“Force in Newtons(/30): “);
tai pamatytum kurią sąlygą prie kokios reikšmės jis skaičiuoja.
Nors aš tiesą sakant loginant siunčiu raw duomenis csv formatu – adc rezultatai ascii po vieną skaičių, kablelis rezultatų atskyrimui ir 0D0A (cariage return) perėjimui į naują eilutę. Kompe loginu su rs232 logeriu, išsaugau kaip csv failą ir įkėlęs į exel perskaičiuoju į reikiamus duomenis.

• This reply was modified 8 years, 2 months ago by sopkis.
• This reply was modified 8 years, 2 months ago by sopkis.

[agniusm]

Ačiū, žiūrėsiu.

[Author]

Posts