- This topic has 9 replies, 7 voices, and was last updated 6 years, 11 months ago by
.
-
Posts
-
Atradau vieno žmogaus nuomonę apie EV. Nesuprantu ir kur jis tokius skaičius gavo, pvz elektromobilio akumuliatoriaus NVK labai mažas, ar tai kad per 3 metus elektromobilis nuvertėja 70-80%. Ką manote?
Saulius Trunce
Kadangi man mažumėlę nusibodo kovoti su lobistais ir energetikais, bei EV hipsteriais, primenančius Jahovos Liudytojus, kliedinčius apie taupymus ir ekonomijas, nusprendžiau prisėsti ir surašyti viską vienon vieton. Pristatau jums:MITAI IR NUTYLĖJIMAI APIE ELEKTROMOBILIUS..
Vienas labiausiai hipsterių mėgstamų mitų yra – “Elektrinis variklis yra labai efektyvus, kelis kartus efektyvesnis už įprastą vidaus degimo variklį, o jūsų seni kledarai tai ten visai neefektyvūs”. Principe taip, tik kaikas svarbaus yra nutylima. Viskas ištiesų yra kiek kitaip:
Įsivazduokit paprastą automobilį, kurio kuro bako anga per siaura, kad į ją būtų įmanoma įsipilti kuro dalinai jo neišlaisčius, kuro bakas skylėtas ir iš jo nuolat bėga kuras, kaip ir šlangelė iš bako į variklio skyrių, o benzovežio vairuotojas, vežantis kurą į kolonėlę jį piktybiškai išlaisto, kaip dalis jos nugaruoja pačioje kolonėlėje. Tokia yra elektromobilio tikrojo efektyvumo panorama.
Vidutiniai elektros tinklų nuostoliai Europos Sąjungoje yra 6–7% (nuo 1,72% Liuxenburge iki 13 proc Vokietijoje) .
Krovimo stotelės AC/DC keitiklio efektyvumas yra apie 95 proc. Čia pabėga dar 5 proc. degalų.
Taigi, apie dešimtadalį visos elektros jau pamentame net nepradėję “pilti”
Ličio jonų baterijos yra toks daiktas, kuris tiek kraunmas, tiek iškraunamas kaista, taip literaliai elektrą paleisdamas vėjais. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai mes norime įkrauti bateriją – kuo greičiau krauni/iškrauni, tuom didesni nuostoliai. Vidutiniškai paprastai kraunant bateriją, elektros energijos nuostoliai siekia apie 10-20 procentų, kraunant super greito krovimo stotelėse, šie skaičiai dvigubėja. Tiekpat šiluma yra iššvaistoma vaižiuojant – lėtai linguojant miestu – sąlyginai nedaug, nuspaudus ekseleratoriaus pedalą, arba išvažiavus į automagistralę – analogiškai greitam krovimui. Kitaip tariant, vien ličio jonų baterijos krovimo/važiavimo metu išbarsto nuo 20 iki 70+ procentų elektros energijos. Ir tokie puikūs skaičiai yra tik, kai ličio akumuliatorius yra visiškai naujas, su laiku, visi šitie rodikliai blogėja dar labiau.
Pakeliui į elektrinį variklį yra dar masė visokių įrengimų, kaip pvz, eilinis įtampos keitiklis, kuris vėlgi, suvalgo apie 5 procentus per jį pereinančios srovės ir tik tada ta elektra pasiekia “neįtikėtinai efektyvų elektrinį variklį”, kurio nuostoliai siekia 5-10 procnetų. Pasumuokit. Nebe taip viskas jau gražu ir efektyvu bei taupu? Nieko, tai tik pradžia.
Prie to paties trumpai apie pirminius elektros šaltinius. Tobulame hipsterio sapne jo Teslą krauna saulės baterijos ant jo lizinginės bakūžės stogo,o netobulame hipsterio pasaulyje, baterijos ant jo stogo veikia dieną, kai jis darbe, o mašiną jis krauną nakty iš kokios Elektrėnų šiluminės elektrinės, kurios pačios efektyvumas vargiai perkopia 50 proc ir to pasekoje jo elektromobilio “efektyvumas” tampa maždaug toks, kad juo galėtų varžytis nebent su Moskvič kledaru. Tas pats galioja ir hipsteriui Amerikoje, kur kritinė dalis elektros pagaminama deginant anglis ir kitokius tepalus.
Čia priename nuolatos kiauro kuro bako efektą. Nepaisant, kad aukščiau išvardinti aspektai, dažnai, visą elektromobilio efektyvumą paverčia graudoku….elektromobilis tiesiog stovėdamas jūsų kieme pamažėle “lašina” elektrą lauk. Idealiom sąlygom nedaug – tik kokį procentą per dieną, bet ne visada taip sėkmingai. Tarp Tesla automobilių turėtojų yra net prigijęs teminas “Vampire drain”. Kai kuriem Tesla turėtojam per dieną taip tiesiog “nubėga” 12-13 procentų visos baterijos tiesiog šiaip, o patys Tesla tiems sąvininkam atsako, kad “viskas čia tvarkoje”. Viskas tampa gerokai komplikuočiau realiomis sąlygomis, kai lauke ne laboratoriniai 20 laipsnių, o karšta arba šalta, tada pačios baterijos naudoja energiją savo paties šildymui, kas šaltą žeimą per kelias dienas gali išpleškinti jūsų elektromobilio bateriją tiesiog taip.
Na, kad jau prakalbome apie žiemą, tai reikia paminėti, kad spustelėjus šaltukui, statistinio elektromobilio nuvažiuojamas atstumas krenta maždaug dvigubai, o spustelėjus rimtam šalčiui ir dar labiau. Tai vyksta dėl daugumos priežaščių. Pagrindinės yra dvi: Ličio jonų baterijos labai prastai “performina” prie žemų temperatūrų. Arba jos blogai performina, arba taškai jų pačių elektrą jų pačių šildymui. Kitas aspekas savotiškai smagus. Smagus todėl, kad EV fan boy’ai labai mėgsta pabrėžti elektrinio variklio efektyvumą ir dar labiau pamiršta, kad automobilio su įprastu vidaus degimo varikliu pagrindinė neefektyvumo priežastis ta, kad daug energijos išseina šilumos pavidalu. Būtent ta šiluma šildo mūsų automobilių salonus žiemą, ar vėsų vakarą, taip iš esmės keisdami variklio efektyvumo skaičiavimą, nes elektromobilyje jūs saloną šildysės elektra, ir jos sunaudosite daug. Ir nesvarbu kur ir kaip jūs važiuosite. Jeigu tik trumpą atstumą į darbą, tai elektrinis tenas pradės kaitint 3kw galingumu, o kai jau salonas įšils ir teno sąnaudos pradės kristi, jūs jau būsite darbe. Užmiestyje jūsų nedraugas bus didelis važiavimo greitsi, smarkiai vėsinantis kėbulą ir tuom pačiu saloną. Susiklosčius tam tikrom aplinkybė, vien salono šildymui galite išdeginti daugiau elektros, negu pačiam važiavimui. Tai tą, ką viršui priskaičiavote, padalinkite dar per pus.
Ir čia priėjome kertinį tašką, su kuriuo palyginus, viskas kas aukščiau parašyta yra visiškas nulis ir visiškai nesvarbu. Tai priežastis, dėl kurios elektromobilis yra viena labiausiai neekonomiškų transporto priemonių žemėje, ir savo neekonomiškumu gali varžytis nebent su šešialitriu Kadilak Karbauskade – tai beprotiškas mašinos nuvertėjimas.
Nėra pasaulyje labiau nuvertėjančių automobilių, negu elektromobiliai, kurie vidutiniškai per trejus metus praranda 70-80 procentų savo vertės. beabejo, ir tarp paprastų automobilių yra smarkiai nuvertėjančių (tikrai ne tiek kiek EV) tik skirtumas tas, kas EV kaina yra tris kartus didesnė, neigu jo analogo su vidaus degimo varikliu. Kitaip tariant, nusipirkę naują Nissan Leaf ir sumokėję už jį 30-40 tūkstančių eurų, po trijų metų vargu ar gausite smarkiai daugiau nei 10 tūkstančių eurų ir tas nuvertėjimas pragarišku greičiu risis ir toliau. Viename skelbimų portale esu matęs pardavinėjamą Nissan Leaf automobilį su 22 000 kilometrų rida, kurio kaina nuo naujo kainos skyrėsi per lygiai tuos pačius 22 tūkstančius. Kas reiškia nei daug nei mažai – tam žmogui to automobilio turėjimas kainavo vieną eurą vienam kilometrui be jokių ten elektros ir kitų sandaudų. Jam būtų buvę pigiau važinėtis pačiu brangiausiu Vilniaus taxi. Ir Leaf modelis ne išimtis. tas pats galioja visiem elektromobiliam. Viename Jungtinių Valstijų Tesla turėtojų forume, turėtojas (pavadinkime jį Džeimsu) stebisi, kad jo prieš 28 mėnesius pirkta Tesla, už kurią jis sumokėjo $82,320, teverta $37,000 su 55 000 mylių rida. Automobilis per du metus prarado apie 55% savo vertės o nuvažiuoti 100km jam kainavo maždaug 40 eurų/ ir kas iš to, kad elektros nedaug valgo. Jam antrina Džonas, ir priduria, kad jo Toyota Highlander per 5 metus ir 100 000 mylių tenuvertėjo 11 000 dolerių.To priežastis yra riboto gyvenimo laiko ličio jonų akumulaitoriai, kurių tarnavimo laikas yra 7-8 metai, arba iki 200 000 kilometrų ridos max. Tada jums reikės keisti visą ličio bateriją, kuri kainuos daugiau, nei visas jūsų automobilis. Ar mokėsite 7000 eurų už akumuliatorių aštuonių metų senumo automobiliui, kuris vertas 3000 eur (leafai su 150 000 rida daugiau nekainuos), kai už 8 tūkstančius galite įsigyti daug naujasnį modelį su 70k rida? Jei esate beprotis – mokėsite. Bet esate ne beprotis ir savo elektromobilį paprasčiausiai išmesite į autosąvartyną. Nusipirkti naują normalesnės komplektacijos Nissan elektromobilį ir paturėti jį kelis metus jums kainuos tiekpat, kiek paturėti geros komplektacijos BMW 530xd, ar betkokį kitą Mercedes, Lexus ar kitą prabangų automobilį. Sakot, kad labai kitokia patirtis ir emocijos? Man, už tą kainą, su emocijom labiau asocijuojasi koks WRX STI, negu Puponauto klasės karutis, nesugebandtis nuvažiuot iki Klaipėdos pavejui. Beja, trumpas elektromobilio tarnavimo laikas smarkiai kerta per daugelį jo ekologiškumo argumentų, nes jis tarnauja 3-5 kartus trumpiau, nei vykęs modelis su vidaus degimo varikliu, o automobilio gamybos tarša sudaro labai didelę visos automobilio pagaminamos taršos. Apie tai yra ne vienas straipsnis ir nei vienas skaičiavimas atlikatas. kas norės – susiras.
Ir, galiausiai, pabaigai, dar keli mitų paneigimai ir pastebėjimai, kuriuos labai mėgsta ignoruoti hipsteriai.
EV mylėtojai labai mėgsta kartoti apie ypač mažas išlaidas elektrai (kad tai nesvarbu, ir kad elektros kaina “nežaidžia” ir elektromobilis nebūtų ekonomiškas ne tik, kad jei elektrą vogtumėt iš kaimyno, bet net jeigu tas kaimynas jums primokėtų už tą elektrą analogiškai, įsitikinot perskiatę argumentus viršuje). Bet šitie mylėtojai kažkaip pamiršta, kad jų elektra nėra apmokęstinama akcizu, taip, kaip yra apmokestinamas benzinas ar dyzelinas. Na yra vieno cento akcizas už kilovatvalandę, bet tai tas pats, kas nulis. Statistinis automobilis mieste šimtui kilometrų kelio susimoka apie 5 eurus šių mokesčių, Elektromobilio (Nissan Leaf) vairuotojas susimoka tik apie 15 centų. Kitaip tariant elektromobilių vairuotjai nemokamai naudojasi kitų vairuotojų išlaikomais keliais. Jeigu pridėtumėt tą akcizą, kurį moka kiti, vien akcizas išaugintų elektromobilų sąnaudas maždaug penkis kartus. Ir, tiesą pasakius, čia nevisai tinkamas skaičiavimas, nes elektromobiliai sveria maždaug perpus daugiau, nei jų analogai su vidaus degimo varikliais, ko pasekoje perpus labiau nudėvi kelius. Kadangi prabilome apie svorius, tai negaliu nepaminėti dar vieno su svoriu susijusio aspekto. Elektromobilininkai labai mėgsta ūbauti apie negendančius elektromobilius, tik realybė tokia, kad dėl perpus didesnio svorio greičiau dėvisi tiek padangos, tiek pakaba, o ir visi įtampos keitikliai neamžini. Žodžiu, kaip bežiūrėsi, nesigauna ta ekonomija nors tu ką.
Dar vienas labai kvailas elektrohipsterių mėgstamas argumentas yra – “bet va pažiūrėk į vakarus, Danijas ir Norvegijas, ten va, vakarietiški žmonės elektromobilius kaip perka, ne kokie homosovietiniai mužikai”. Elektromobilių bumas Norvegijoje ir Danijoje įvyko tik dėl to, kad vyriausybės ten beprotiškai dotavo/rėmė ir tt jų pardavimą. Norvegija nuėmė visus PVM’us, ir masę kitų mokesčių, ko pasekoje tai sudarė maždaug pusę visos automobilio kainos. Danijoje apskritai nebuvo taikomas milžiniškas automobilio įsigyjimo mokestis (nuo 180 proc paprastam auto), ko pasekoje leafą galėjai ten įsigyti su 70 proc nuolaida. Kai valstybė apmoka 2/3 pirkimo kainos, bepigu prikt. Pirkčiau ir aš Teslą už Golfo kainą, arba leafą už Note kainą. Todėl veide išsirėžia tokia keista šypsena skaitant lietuviškų EV promoterių kalbas apie 40 eur, arba kažkokias krovimo stoteles.
Na ką, rimtas aš heiteris? Neheiteris aš. Tiesiog nemėgstų kliedesių ir nesąmonių, kurias transliuoja elektrolobistai ir hipsteriai.
Elektromobilio viena ir vienintelė praktinė vertė yra taršos židinių perkėlimas iš didmiesčių centrų į užmiestį. Lietuvoje didmiesčių ir taršos problemų nėra. Jeigu kartais kažkokios ir kyla, tai tik dėl to, kad Kauno Žaliakalnyje pusė namų žiemą šildosi degindami ruberoidą ir dar dėl senų dyzelinių passatų su išpjautaus katalizatoriais. Ir šių bėdų Lietuvoje jokios krovimo stotelės neišspręs niekaip., kaip ir Karbauskis neišblaivins girto kaimo, vaikydamasis festivalininkus, mokančius po 50 eur už bilietus ir 3 eurus už bokalą alaus, nes ne ten, ne taip ir ne tą daro.Kiek zinau ličio jonų baterijos vidutinis naudingumas apie 84% Pilnai pakrovus ir iskrovus 16% virsta siluma.
Krovimo stotelės AC/DC keitiklio efektyvumas yra apie 95 proc o kraunant letu ikrovimu pav leaf prarandama 9%
Savaiminio issikrovimu nera tokio didelio. Pas mane gulejo metus laiko nissan laef cele pakrauta iki 4.08V tai po metu liko 4.04VDabar jau pradedu suprasti, dėl ko to žmogaus pasisakymas yra paprasčiausiai neteisingai pristatanst skaičius sumenkinti EV privalumus. Pradedant pvz nuo to, kad nuostolių elektros tinkluose negalima skaičiuoti prie elektromobilion NVK, nes jie jau įskaičiuoti į elektros kainą. O kas dėl to NVK sumavimo tarp vidaus degimo variklių ir elektra varomų, tai paprasčiausiai reikia žiūrėti į sunaudotos energijos kiekį tam tikram atstumui nuvažiuoti – užsipylėm X litrų benzino, nuvažiavom A kilometrų, arba krovimui sunaudojom Y kW/h, nuvažiavom B kilometrų. Ir tada visi skaičiai rodo kad EV naudingesnis. Nes visgi mums nereikia skaičiuoti koks yra pavarų dėžės ar EV kroviklio NVK, mums svarbu tik koks yrabnuvažiuojamas atstumas sunaudojus tam tikrą energijos kiekį, o jis EV visgi kartais lenkia VDV parametrus.
Briedas totalus.Primena trolinimus politinius kai naudojama keli procentai tiesos ir visa kita meslo kratymas.Tai gal paskaiciuojam pacio kuro nuostolius nuo energijos sanaudu siurbiant nafta rafinuojant ir visa gamybos ir paskirstymo i koloneles tais paciais laivais gelezinkeliais furomis visa tai ne vandeniu gi varoma.Dar toliau eikim kiek reik tepalu zvakiu dirzu ismest antifryzai ir panasiai kiek ju perdirbimas kainuoja ir kaip tersia cia jei taikant kad akumai licio labai daug tersia atidirbe.Cia norint galiu prirasyt sociai bet faktas vienas man tiesiog patinka e transportas jei benzingalviam patinka v12 prasom naudokit ir bukit laimingi :)
Šitas tekstas iš tikro yra labai geras pavyzdys, kaip tendencingai manipuliuojant skaičiais galima demonizuoti net ir labai gerus dalykus. Nors pradžioje jį perskaitęs jau buvau pradėjęs galvoti kad EV visgi nėra toks geris kaip galvojau anksčiau. O paprasčiausiai užtenka žiūrėti į sąnaudas ir viskas – kiek reikia litrų benzino užsipilti ar kiek kWh iš rozetės paimti kad nuvažiuoti 100 kilometrų atstumą. O jau kokie ten NVK praradimai būna mazguose iki kol mūsų naudojama energija ima sukti ratus mums neturi rūpėti.
Įdomus terminas “EV hipsteris” :) Mūsų pasaulėlyje panašūs vadinami “ultraekologais”, nes meilė gamtai, aplinkai jiems pasiekia super aukštumas. Net į mišką neina, kad skruzdės nenumintu, bet velnių duoda visiems už kertamą mišką. Gaištantis paukštis, gyvūnėlio žūtis jiems pasaulinio lygio nelaimė. Jei nelaimė žmogui, tai taip ir reikia tam gamtos urodui. Kliedi viskuo kas parašyta “ekologiška”.
Vis gi Sopki manau, kad yra dar kur tobulėti EV technikai, pirmieji vidaus degimo varikliai irgi ne idealūs buvo.keletas skaiciu, kazkada buvau uzmates kad vien tik rafinuoti 1l kuro reikia apie 1.6kwh elektros energijos. o tai yra apie 19% nuo visos kainos, tarkime mokesciu ir akcizu neskaiciuojame, nes jie gan skirtingi ivairiose salyse, tai turime tokius skaicius:
61% – naftos isgavimas
23% – rafinavimas
16% – transportavimas
tai jei rememes kad rafinavimui reikia 1.6kwh, tai viso gauname 6.85kwh vienam litrui benzino pagaminti. o jei dar ivertiname visdaus degimo variklio naudinguma tai realiai is reiktu dar padauginti is 3x ir jau turime visus 20kwh
zinoma kai kalbama buvo apie salono sildyma, tai visiskai sutinku kad sildyti is elektros kol kas neefektyvu, geriau naudoti kura, kuris deginamas i siluma atiduoda energija palyginus efektyviai.na jei jau kabinti etiketes EV fanams, tai tada pirmame poste cituojamas žmogus akivaizdžiai “naftos hipsteris” :). Labai įdomu ką jis darys kai nafta baigsis, taps dujų hipsteriu? Na sakykim jo amžiui užteks, bet praeis 100 metų (jei kažkas labai optimistas – 200, gerai 1000) ir vis vien ji baigsis. Kas tada?
Todėl tas trolinimas ir etikečių kabinimas pakankamai juokingas. Na nebent tikslas būtent trolinimas.
Dar iš pirmame poste cituotų “faktų” labai patiko: [elektromobiliai]…”per trejus metus praranda 70-80 procentų savo vertės”. Specialiai nuėjau į oficialų nissan.lt puslapį, tai ten siūlo: “Dabar Nissan LEAF Acenta 24 kWh tik 29 990€ su PVM”. Nežinau, gal 2014 metais leaf’ai buvo brangesni, bet jei dabar į autoplius.lt kas pasiūlytų gerą 2014 metų leaf už 9kE (apie 6kE net nekalbu), tai aš būčiau pats pirmas perkantis. Nėra tokių kainų. O brangūs automobiliai, tai faktas kad labiau pinga. Vienu žodžiu krūva sugalvotų arba pritemptų faktų.
Kad mano parašymas nebūtų vien už arba prieš, įdedu linką į pdf’ą apie EV akumuliatorius. Beja tame puslapyje yra ir daugiau įdomios info EV tema:
https://avt.inl.gov/sites/default/files/pdf/vehiclebatteries/DCFC_Study_FactSheet_EOT.pdf:O Nieko nuostabaus, žmogus stalius, kaip sakant: nuo medžio tašo, proto nei lašo. tik sukūriau šį Lietuvių liaudies posakį :D
Kaip neatsiras tos etiketės, jei žmogus prie kraštutiniškumų. Vienas toks aiškino, kad garaže savo kojelėmis privalau mindamas pakrauti savo aparato akumuliatorių, nes tik tada atsiranda ekologija. Prisiskaitė žmogus, kad visa parduodama elektra, išskyrus dalinai vėjo ir hidroenergetika, yra blogis.
- You must be logged in to reply to this topic.