- This topic has 52 replies, 10 voices, and was last updated 9 years, 9 months ago by
.
-
Posts
-
Sveiki visi gal as ir ne i ten rasau bet ka artimiausio prie dviracio varikliu radau tai cia bet mano atveju variklis neeletrinis.Man reiketu istatiti benzinini arba dizelini bet nuo kiek Ag galima pajudinti dvirati per zolia ir kokios apsukos butu priimtinos tai tie norejau paklausti
Sveikas :) Na tikrai tu čia ne į temą, bet padėsiu :) Užtenka nuo benzo pjūklo motoriuko. Apsukos priklauso dažniausiai nuo gamintojo. Variantas tikrai vienas iš priimtiniausių ir galbūt netgi paprasčiausių :) Dyzelinio neįstatysi paprastai. Reikės gerokai daugiau darbo tam reikalui :)
o uztektu trimerio variklio 30kubiku 1000w o gal ne ir tinka kas nors is situ http://www.modelis.eu/rv-vidaus-degimo-varikliai.php nors ju velenas tiesioginis bet jai perdavineti per dirza tai galima gal butu kad kai nereika rato sukti dirzas laisvas kai reikia vaziuti nulenki rateli per dirzo viduri ir dirzas gauna itempima ar tai imanoma o gal ir sitas variklis tiktu http://www.modelis.eu/rv-vidaus-degimo-variklis.php?id=12 arba http://www.modelis.eu/rv-vidaus-degimo-variklis.php?id=10 http://www.modelis.eu/rv-vidaus-degimo-variklis.php?id=7
seip turetu uztekti ir tokio variklio http://www.modelis.eu/rv-vidaus-degimo-variklis.php?id=18 nes kiek zinau tai 1 kW = 1.36 AG o sitas variklis 1.45ag
Nepamiršk jog RC VD variklių benzinas http://www.propeleris.lt/nitro_kuras/automodeliu_kuras
Atleiskit, bet VD naudoti dviratyje yra visiška nesąmonė. O RC tai iš vis… Ten jų ir resursas tragiškai žemas.
Taigi reikalas butu toks:pradedu planuoti kaip geriau pasigaminti rotoriu varikliukui BLDC kuri gaminu perdarydamas standartini masinini generatoriu.Pats “pigiausias” variantas butu nutekint vamzdi reikiamo diametro ir lipdyti ant jo magnetus.Kinai kaip teko matyti visgi naudoja is elektrotechninio plieno ploksteliu pagaminta rotoriu su priklijuotais magnetais taip kaip ir vejo turbinose amerikosai.As visgi manau kad kaip ir outrunner tipo motoruose magnetus priklijavus prie metalo tikrai nebutu blogas variantas.Tik nezinau ar ten jie klijuoti prie nerudijancio plieno kurio liaudiskai sakant magnetas netraukia ar kaip?Kaip ten su tom teorijom butu nenukrypstant prie kosminiu isvedziojimu?
Rotorius turėtų būti pagamintas iš kuo geresnio magnetinio laidininko. Paprastai tai yra minkšta (su mažai anglies) geležis.
Monolitinis rotorius RC motoruose, nors ir yra labai populiarus, man kelia abejonių. Esu pastebėjęs tokį dalyką: prie didelių apsukų rotorius (ir magnetai) kaista gan stipriai. Galima būtų pamanyti kad įkaista nuo statoriaus, tačiau keista yra tai, kad statorius būna šaltesnis, nors ir turi kur kas blogesnį šilumos atidavimą.
Antras pastebėjimas toks: dar nesu matęs/bandęs nei vieno RC motoro su mažais laisvos eigos nuostoliais. Tiems nuostoliams yra eilė priežasčių, tokių kaip mažas induktyvumas ar didelė guolio trintis, tačiau, net ir tai atskaičiavus, dar kažkur prapuola daug galios. Kadangi kaista rotorius, manau, nuostoliai susidaro būtent ten.
Todėl, manau, geriau yra rotorių daryti iš elektrotechninio plieno plokštelių. Tos plokštelės gali būti kiek storesnės nei statoriaus (nes lauko stiprumas mažiau kinta). Taipogi sūkurinės srovės kaitina ir pačius magnetus, taigi ir šiuos geriau yra daryti iš kelių mažesnių.
Dekui Šarūnai.Labai tiksliai atsakei su visom isvadom ir pastebejimais tikrai vertinga info man.Tik va dar tokia mintis toptelejo: hubiniai varikliai irgi taip pat pagaminti(rotorius metalo ziedas) gi is esmes tas pats outrunner tik daug daugiau poliu.Gal tas rotoriaus kaitimas atsiranda butent nuo dideliu apsuku???..Mano planuojamas motoras 36 dantu ir 24 magnetu tai is esmes jis labai panasus i maza hub varikli.O hub varikliai manau yra tikrai ekonomiskesni n kartu uz RC.
Man crystalyte prie max apsukų srėbdavo apie 150-200W.
O palyginus su RC outrunneriais… Hubinis motoras turi ~52 statoriaus polius (tiek suskaičiavau vienoj crystalyje nuotraukoj), o jo apsukos prie 50km/h yra ~90 Hz. Padauginus iš polių skaičiaus, fazinis dažnis bus 360 Hz. BLDC motoro atveju, su 12 polių ir prie 8000 RPM, gausime 1600 Hz. Skirtumas – 5 kartai…
Tai va atejo vasara prasidejo man darbymetis ir savo bldc projektuka is masininio generatoriaus kazkaip nustumiau i sona..Dar vienas “nemalonus” atradimas kad statoriaus ploksteles pasirodo ten yra tikrai riebios 1mm storio.Pataisykit mane jei klystu bet asinchroniniuose varikliuose senuose tikrai budavo plonesnes.Teko uzsienio forumuose skaityti kad japonisku auto generatoriu statoriu ploksteles buna gerokai plonesnes nei 1mm sakau gal kas zino butent kokios firmos?Mano turimo generatoriaus statoriaus vidinis diametras apie 90mm.Statoriu sudaro 36 dantys rotorius beveik pagamintas like tik magnetus suklijuot ir apvilkt stiklo audinio plonu sluoksniu.Klausimas: kiek viju det per danti kad naudot daikta su 36-48V itampa?
Dažniausiai indukciniai motorai turi 0.65mm plokšteles… Darbui su PWM valdikliais gerai būtų bent 0.35 ar dar plonesnės.
Vijų skaičiaus taip paprastai nepaskaičiuosi. Bus paprasčiausia apvynioti vieną dantį, pasukti motorą ir pamatuoti įtampą… Taip pasiskaičiuosi vijų skaičių.
Bet tai indukuojama itampa priklauso nemazai ir nuo apsuku..??Ar cia tokia metodika ir gaunasi kad norint turet tarkim 3000RPM prie 48V suki motora pageidaujamom apsukom ir matuoji?Velgi vienas dantis apvyniotas ir tarkim 12 per faze tai visai skirtinga itampa.Kas del ploksteliu tai teks bandyt su tuo ka turiu.Siaip kuo storesnes tuo prie didesnio daznio labiau sils ane?
Įtampa yra tiesiogiai proporcinga apsukoms, apvijų ir dantų skaiciui. Tai gali sukti pvz. 1000rpm su vienu dantim, o tada padaugint iš dantų skaičiaus ir kiek kartų aukštesnių apsukų reikia.
Sveiki,
esu perdares automobilio generatorių į BLDC variklį,
statoriaus “vijos” liko originalios, generatorius buvo 12V 70A,
rotorių perdariau visiškai, liko tik originali ašis,
nunešiau pas tekintoja, kad iš spec plastiko (neatsimenu rūšies, pasikonsultavau su pardavėjais, pirkau iš Plastenos Garliavoje, mokėjau apie 20lt.),
tekintojas nutekino reikalinga diametrą, kitaip sakant pagaminau plastikini rotorių,
aplink ratu sužymėjau 6 polius, pragrežiau skyles 2 eilėmis,
į skyles suklijavau apvalius magnetus, viso 12vnt. (15mm diametras, 10mm aukstis, magnetai kainavo apie 80lt.),
surinkau viską ir darbas baigtas,
prijungiau prie savos gamybos valdiklio,
valdikli padariau labai paprasta, 3 tranzai pajungti prie holo davikliu,
vijas sujungiau “star” budu, iš centro išvežiau 4 laidą, jis buvo pajungtas į akumo + kontakta , atitinkamai tranzai įjungdavo kiekviena faze paeiliui paduodami minusa pagal holo daviklių signalą,
kitaip sakant padariau PWM valdymą, iškyrus, kad nebuvo keičiamas signalo ilgis,
prie 12V pasiekdavo iki 3500rpm, pajungus 24V apsisukimai sukilo beveik iki 7000rpm, laisvos eigos srove prie 24V buvo apie 5A,
matavau sukimo momentą pilnai sustabdyto, bet dabar jau nepamenu kiek rodė,
galutinis rezultatas buvo gan geras, bet jis taip ir liko gulėti nepanaudotas,
norint pasiekti didesni efektyvumą reikia dėti ne apvalius magnetus o pailgus, generatoriui magnetų išmatavimai turėtu būti ~15mm x ~40mm x 3-5mm,
bendrai paėmus tai gan nebrangus variantas pasigaminti pakankamai galinga variklį, galima panaudoti sunkvežimio 24V generatorių ir jungti 36 ar 60V, gausite 3-6KW variklį, nesudėtinga į juos įmontuoti holo daviklius, jis bus tikrai lengvas ir ilgaamžis,
tai tiek apie ši eksperimentą :)Nemirtingasis as vis dar nepriejau prie to generatoriaus bet faktas vienas kad pigiau nesigauna pasigamint tokiu pat parametru arba tiksliau sakant tokio pat patikimumo kaip is kinu nupirkt.Pirma magnetai yra naudojami neatsparus temperaturom virs 80 laipsniu.Antra vyniojimas arba tavo atveju magnetu “dengimas” statoriaus dantu turi didele itaka.Trecia kaip minejau statoriaus ploksteliu storis neleidzia efektyviai isnaudot didesniu dazniu dirbant valdikliui variklio bus daug silumos ir mazas N.K Kinai rotoriu daro is ploksteliu ir tik tada klijuoja magnetus ir naudoja paprastai 0.5mm tiek statoriui tiek rotoriui ploksteles.
Tadai, iš automobilinio generatoriaus perdarymo kaina kartu su generatorium gaunasi iki 200lt., jo pervynioti nereikia !,
pas kiniečius už tokia kaina nupirksi nebent apie 500W, geriausiu atveju gal pavyks 1KW jei praslysi pro muitine be PVM,
Generatorius yra paskaičiuotas didelėms apsukoms, dauguma jų važinėjant mieste sukasi apie 6-7Krpm ir visada dirba apkrovimuose apie 300-600W,
automobiliuose iki pirmų guolio gedimų atlaiko 100-200 tūkstančiu darbo valandų, tai yra tikrai geras patikimumo rodiklis,
O kokio ploto magneta dėti galima sužinoti pamatavus statoriaus dantis,
įdėsi atitinkama dydi ir efektyvumas bus tikrai neblogas,
dėl temperatūros, būtent automobilinis generatorius turi gan gera aušinimą, jo abu galiniai dangteliai (korpusas) atviras, o tai jaučiamai mažina jo kaitimą,
ir nemanau, kad rotorius būtinai turi būti iš plokštelių,
tai ne AC variklis kuriame plokštelės būtinos,
paskutiniu metu aš nemažai domėjausi coreless tipo varikliais,
jei kaip sakai statoriuje būtu būtinos plokštelės tai coreless nebūtų efektyvesnis už standartini BLDC,
aš turiu mintį sukonstruoti 1-2kw BLDC coreless variklį ir pastatyti jį ant stendo, iš esmes techninius sprendimus jau kaip ir apgalvojau, bet tai įgyvendinti reikia nemažai laiko,
gryžtant prie auto generatoriaus, juk nėra reikalinga, kad su apkrova jis suktusi daugiau kaip 5-6Krpm, todėl nemanau, kad bus per didelis dažnis esamoms plokštelėms ir automatiškai nebus kaitimo ir nuostolių,
ir beje, ne visur kiniečiai naudoja statoriu su plokštelėms,
hubiniuose varikliuose magnetus klijuoja tiesiai ant aliumininio korpuso ir rašo, kad efektyvimas yra 82 – 90%, kaip tik toks dabar stovi pas mane motoroleryje :)Gaila nebera to kroko kalkuliatoriaus online pamatytum koks tas efektyvumas varganas suvedus 36 dantis statoriaus ir 6 magnetus rotoriui :) Kaista patys magnetai del magnetiniu lauku o tas ausinimas siuo atveju stebuklu nedaro nors ir visai kiauras butu tas variklis.COreless motorai turi kompensuot variu savo konstrukcija kad sukimo momentas butu pakenciamas prie tu paciu 5000-7000RPM reikalingas elektrotransporte.Ploksteles butinos tam kad stiprintu magnetini lauka realiai coreless nieko neislosia nes svori kuri sutaupai ant plieno nemazai atiduodi ant apviju kuriu reik n kartu daugiau.Man perdarant jau kainavo magnetai N45 imagnetinimo bet vistiek daugiau 80 laipsniu nelaiko 140 litu asis nauja su rotorium dar 30lt kazkur liko guolius pasikeist + 30 lt epoksidke apie 20 gausis pervyniojimas ir viela kaip ir nekainuos nes turejau bet siaip be 250lt nei is vietos o galios nesitikiu daug gerai butu kad bent tuos 500w turet prie 36V.Finale daug knisimosi ir nezinai ka per daikta pasidarai.
Originaliai pas generatoriu rotorius turi 6 polius, vijos taip pat suvyniotos 6 poliams, todėl aišku ir magnetai reikalingi 6, dėl įdomumo aš ji pastatysiu ant stendo, užjungsiu 24V, duosiu apkrovos ~1KW ir žiūrėsiu koki NK pavyks išgauti, nežinau kaip dėl kaitimo, bet sukimo momentas buvo pakankamai didelis (lyginau pagal turima DC 2KW variklį, abu matavau pilnai sustabytus, nes neturiu stendo), ir beje, tas DC variklis buvo su vijomis rotoriuje ir statoriuje, bet statoriaus vijas pakeičiau Neaodymio magnetais, nors jo specifikacijose rašo, kad jis 1KW, po perdarymo jis kaisti pradėdavo tik prie 3KW, magnetai niekada neperkaito, nors buvo sudėti max 80 temp., kad magnetai pasiektu 80 laipsniu tam reikia gan nemažai viršyti nominalia srove,
Kodėl taip brangiai sumokėjai už ašį ?
kiek variklių man teko perdaryti tai sudėjus magnetus visų jų charakteristikos nepablogėjo, dažniausiai atvirkščiai – bent jau startinė srovė visada sumažėdavo beveik 2 kartus,
Daugumoi coreless yra didelių sūkiu, dėl metalo nebuvimo jie sukasi daug greičiau, bet galima didinti poliu skaičių, kai pradedi nuo nulio tai padaryti nesudėtinga, jų gali būti sakykim 12 ar net 24, mažės sūkiai – didės sukimo momentas :)
Skaičiau nemažai specialistu aprašymų “coreless vs not coreless”, visur vienas trūkumas įvardijamas tik tas, kad yra problema dėl vijų aušinimo,
ir pagrinde tik dėl to reikia didesnio kiekio vijų, bet nenuginčijamas privalumas yra tas, kad jis beveik neturi “back EMF” efekto, o tai gerokai sumažina valdiklyje iškylančias problemas su to efekto sukeliamais atgaliniais įtampos šuoliais, dauguma mosfet tranzu pradeda kaisti būtent dėl įmontuoto diodo kuriam tie šuoliai yra per dideli, kad išspręsti šia problema turi didinti tranzu skaičių ir lituoti papildomus diodus, kas geriau – didinti tranzu-diodu skaičių ir sukti galva dėl viršįtampiu ar padidinti vijų kieki ? :)
gal aš kai kur klystu, bet jau ne karta susidūriau su šia problema :)
jei domina galiu papasakoti konkrečius atvejus :)Šiek tiek pataisysiu :)
* rotoriaus ir statoriaus polių skaičius negali būti vienodas motoro režime, nes nesisuks arba reikės starto ranka.
* pagrindinė coreless motorų problema yra itin mažas induktyvumas, dėl ko nėra suintegruojamas valdiklio PWM ir kyla baisios problemos, kaip valdiklio sproginėjimai, motoro perkaitimai ir t.t. Aušinimas tampa realia problema tik išsprendus valdiklio problemą – gavus itin brangų, didelį ir sunkų valdiklį su išėjimo filtravimo grandinėmis. Kažkada domėjausi ir tokį rinkoje radau tik vieną. Poros kW valdiklio svoris per 30kg, o kainos geriau net nežinoti. Taip kad realaus praktinio pritaikymo EV traukai tokie motorai neturi. Tinka tik telefonų vibratoriams..
* Du šalutiniai efektai: mažas bEMF ir induktyvumas. Abu reikia didinti, kas padaroma prikraunant daugiau apvijų. 10x apvijų reiškia 10x šiluminius nuostolius. Toks motoras realybėje efektyvumu niekaip negali lygintis su tradiciniu BLDC.
* Apie bEMF pasakysiu kiek kitaip. :) Tarkime motorui paduodama 100V įtampa. Kol greitis=0, motoro bEMF=0. Susidaro 100V skirtumas ant apvijų varžos, kuri, tarkim, yra 1 Om. Gaunam 100 A startinę srovę. Motoras pradeda bėgėtis. Jo bEMF auga tiesiškai su apsukomis. Motoras bėgėjasi tol, kol jo bus bEMF=100V. Kitaip tariant, motoras tuo pačiu generuoja įtampą ir begėjasi, kol generuojama susilygina su gaunama. Tas pats vyksta regeneracijos atveju: tarkim motoras pilnai įsibėgėjęs ir generuoja 100V bEMF, o iš valdiklio gauna tai pat 100V. Dirba laisva eiga. Staiga valdiklis sumažina įtampą iki 50V. Vėl susidaro įtampos skirtumas ir motoras staiga stoja, savo kinetinę energiją paversdamas elektrine ir grąžindamas į maitinimo šaltinį. Letėja tol, kol bEMF sumažėja iki 50V ir apsukos krenta dvigubai.
Taip kad visi motorai turi vienodą bEMF (tik apsukos skiriasi) ir tai yra fundamentali savybė, būtina motoro darbui.
- You must be logged in to reply to this topic.