Kaip pristatyti elektromobilį?

Šiandien Kaune įvyko Lietuvos Elektromobilių Asociacijos posėdis. Diskutavome įvairiais klausimais, vienas jų – visuomenės švietimas. Problema tame, kad visuomenė visiškai nesigaudo kas tas elektromobilis ir didelė dalis net nežino kad toks dalykas iš vis egzistuoja. Bent jau man šis klausimas pasirodė svarbiausias.

Kame problema?

Šiuo metu elektromobilis žiniasklaidoje yra pristatomas tik kaip pigi ir ekologiška transporto priemonė. Deja tai yra melas. Taip, tikrai melas. Ekologija – ginčytinas klausimas. Neabejotina, kad kur kas ekologiškiau važiuoti elektra nei degalais, klausimas tik kiek (nors ir tvirtinama kad visiškai neteršia gamtos), nes elektrą gaminti galima visokiausiais būdais, nuo saulės iki atomo. Bet visa tai yra lengvai apskaičiuojama, taigi čia šia tema nesiplėsiu, galit paskaityti LEA svetainėje.

Dėl pigumo. Taip, skaičiuojant vieno kilometro kainą, elektromobiliu važiuoti yra kur kas pigiau (bet arti to ką teoriškai galima būtų gauti su ekonomišku dyzeliu, pilant kontrabandinį kurą (pasak kai kurių delfi komentatorių-ekspertų)). Bet skaičiuojant amortizaciją, kažin ar paprastam baltam žmogui, per dieną nuvažiuojančiam ~20 km, jis kada nors atsipirks. Nuolat dirbantis komercinis transportas jau yra kita kalba, bet vėlgi rezultate gali tas ant to išeiti (įvertinant akumuliatoriaus amortizaciją).

Perfrazuojant: žiniasklaida pučia miglą į akis, elektromobilis tikrai nėra pigiau. Tai kodėl tuomet reikėtų jį rinktis?

Pradėkime nuo pavyzdžių. Aš prieš keletą metų susidomėjau elektriniais dviračiais. Iš pradžių į tai žiūrėjau labai skeptiškai… Bet visos abejonės išgaravo kai pirmą kartą pasukau akceleratoriaus rankenėlę. Mano pirmasis e-dviratis tikrai nebuvo tobulas, trūko galios (500W). Bet “užsikabliavau”. Po to sekė antrasis e-dviratis, dabar dirbu prie motorolerio… Ne už ilgo gal ir elektromobiliu važinėsiu. Bandau pasakyti, kad kartą pabandęs nebegaliu sustoti. Ir tai galioja ne man vienam – daugybė elektrinius dviračius ar elektromobilius išbandžiusių žmonių kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Negirdėjau nė vieno atvejo kad pabandęs žmogus nusiviltų. Kažkas viduje tarsi “persijungia” (na gal išskyrus tuos atvejus kai buvo lyginami 10 kartų galia prasilenkiantys modeliai).

Nemoku šio jausmo išreikšti žodžiais, bet pabandysiu. Viskas susideda iš smulkmenų: nebelieka tepaluotų detalių, nebereikia sukti galvos apie tepalų keitimą, nebelieka tepalų ir degalų smarvės. O svarbiausia – važiavimas. Jis visiškai kitoks. Elektromobilis yra kur kas dinamiškesnis, nebelieka smaukymosi perjunginėjant pavaras ar minkant sankabą (oi kaip tai nervindavo dviračiu važiuojant bendrame sraute, kai reikėdavo atleidinėti akceleratorių, nes priekyje važiuojantis automobilis keičia pavarą…). Elektromobilis kur kas sparčiau “rauna iš vietos” – nereikia laukti kol variklio apsukos pasieks darbines. Man didžiausią įspūdį padarė važiavimas Mindaugo elektromobiliu “3E”. Važiavome miestu, vėlai vakare, buvo tamsu. Taigi matomumas per veidrodėlius gan ribotas. Didelį įspūdį paliko tai, kad važiuojant elektromobilio visiškai nesigirdi, tačiau puikiai girdisi aplinkiniai eismo dalyviai (varikliai ir padangos). Nežinau kaip yra pripažinta oficialiai, bet manau kad žmogaus klausa yra bene pats jautriausias jutiklis. Kiek kartų jums buvo situacija, kai persirikiuojant nepastebėjote “akloje” zonoje (prie galinio automobilio kampo, kai nesimato per nei vieną veidrodėlį) esančio kito eismo dalyvio? Važiuojant elektromobiliu net neapsižvalgęs jį girdi. O dar paspaudus akceleratorių taip “elegantiškai” (be jokio garso) prispaudžia prie sėdynės… Pirmą sekundę net nesupratau kas vyksta, atrodė lyg “netraukia” (nėra padidėjusio variklio triukšmo), bet tuojau pat pajutau trauką. Bet labiausiai įstrigęs patyrimas: tą vakarą buvo ne tik tamsu, bet ir šalta; atsisėdus už vairo ir pasukus raktelį nereikėjo sėdėti ir trinti rankas kol užkais variklis – momentaliai pūtė šiltas vėjelis. Viskas susideda iš smulkmenų.

Grįžtant prie LEA klausimo. Posėdžio metu nusprendėme kad reikia kažkaip šviesti visuomenę, paaiškinti, kad elektromobilis gali būti ne tik ekologiškas, bet ir malonus, smagus vairuoti. Žinoma, pats geriausias ir nepakeičiamas būdas – tiesiog duoti “pralėkt”. Bet, deja, kiekvienam norinčiam, o ypač per prievartą – neįkiši, juk ir važiuojančių elektromobilių visoje Lietuvoje yra vos keli. Manau tai turėtų būti kažkokios socialinės reklamos, kaip kad buvo daroma su rūkaliais – “rūkymas žudo”. Ir, atkreipkit dėmesį, visuomenės požiūris į rūkymą stipriai pasikeitė. Jei anksčiau nerūkantieji buvo “lėvakai”, dabar jie gali pasigirti kad nerūko, o rūkaliai pripažįsta, kad turi problemą. Lašas po lašo… Manau taip pat reikėtų formuoti visuomenę ir elektromobilių klausimu. Tik ką toje socialinėje reklamoje skelbti? Kaip tai pateikti? Kaip žmogui perduoti tai, ką gauni pavažiavęs?

Komentarų, nuomonių ir pasiūlymų, kaip visuomet, laukiu komentaruose.

70 Comments
  1. avatar
  2. avatar
  3. avatar
  4. avatar
  5. avatar
  6. avatar
  7. avatar
  8. avatar
  9. avatar
  10. avatar
  11. avatar
  12. avatar
  13. avatar
  14. avatar

Add a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *