Vakar ryte (2011-10-26 10:00) LR seime vyko konferencija apie elektromobilius ir jų parko plėtrą. Renginį inicijavo seimo narys Egidijus Vareikis, ačiū jam už tai. Apie planuojamą renginį žinojo keli elektromobilių asociacijos (LEA) nariai, tačiau manęs ši žinia kažkodėl nepasiekė, taigi teko pasitenkinti internetine transliacija.

Kalbas rėžė visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys: LEA, automobilių pardavėjų atstovai, automobilių-elektromobilių perdirbėjai (LEA vardu)… Žodžiu, niekas nepraleido progos pasireklamuoti ir netgi bandyti prekiauti savo produkcija seime.

Apibendrinimas

Konferencija truko virš keturių valandų, o per jas naudingos informacijos išsakyta buvo ne per daugiausiai, taigi pamėginsiu apibendrinti esminius naudingus faktus.

Elektromobilis – jėga

Virš valandos trukmės kalbos ir įrodinėjimai, kad elektromobiliai yra labai gerai ir svarbu.

Reklama seime

Virš valandos trukmės reklaminio turinio pranešimai apie nuostabią atstovaujamų gamintojų produkciją.

Subjektyvios įžvalgos

Kelios labai paviršutiniškos, subjektyvios ir neypatingai prasmingos įžvalgos. Kaip supratau iš apibūdinimo (elektromobilio komfortas nulinis, kaina virš 100’000Lt) kalba ėjo apie Tezzari Zero – šiuo konkrečiu atveju, mašiniukas tikrai nevykęs ir neturėtų būti atsvaros tašku.

Kas pirmas: elektromobilis ar infrastruktūra?

Vytauto Jokužio svarstymas kas turėtų būti pirmas: elektromobilis ar įkrovimo stotelė, bei išvada – “elektromobilis”. Šioje vietoje aš nesutinku.

Mano nuomone, pirmos turėtų atsirasti įkrovimo stotelės. Aš žiūriu iš paprasto vartotojo pusės: pats esu važinėjęs elektriniu dviračiu, elektriniu motoroleriu bei elektromobiliu ir eksploatacijos metu susidūriau su problemomis. Problemos buvo labai didelės, bet ne techninės, netgi priešingai: vienu įkrovimu nuvažiuojamo atstumo pakako, komfortas ir važiavimo dinamika kur kas geresni nei įprasto automobilio. Visa problema tame, kad aš gyvenu daugiabutyje, o artimiausias garažų kompleksas – už dviejų kilometrų. Kur man krauti elektromobilį? M?? Jei dabar rinkčiausi kokį naują automobilį norėčiau vairuoti, tai tikrai būtų elektromobilis. Tačiau mintis, kad diena iš dienos man reikės baisiausiai vargti, kad jį įkraučiau, garantuotai pastūmėtų pirkti tradiciniu kuru varomą kibirą. Neturiu statistikos po ranka, bet įtariu, kad didžioji dalis gyventojų yra tokioje pačioje bėdoje kaip ir aš – gyvena butuose.

Pirmos turi atsirasti stotelės. Kol nebus kur patogiai ir negaištant laiko įkrauti elektromobilių, tol niekas nenorės jais važinėti. Ir čia joks dirbtinis skatinimas nepadės.

Įkrovimo būdai: standartinis, greitasis, akumuliatoriaus keitimas

Diskusija apie krovimo stoteles, greito įkrovimo stoteles ir greito akumuliatoriaus pakeitimo stotis. UAB Elinta atstovo ir LEA nario Vytauto Jokužio įžvalga, kad akumuliatoriaus pakeitimas plačiam naudojimui ir mūsų klimatui yra visiškai netinkamas. Į šį Jokužio pareiškimą atšovė UAB Sostena vadovas Donatas Karčiauskas (nekartosiu ilgos kalbos ir atpasakosiu esmę):

Jokužis yra neteisus, kadangi Renault diegiama “quickdrop” greito akumuliatoriaus pakeitimo sistema yra labai puiki ir tinkama Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Šviežiai įkrautas akumuliatorius pakeičiamas vos per kelias minutes.

Mane šis pareiškimas šiek tiek šokiravo, taigi norėčiau ponui Donatui užduoti kelis retorinius klausimus:

• Ar Renault siūloma sistema bus suderinama su visais rinkoje jau esančiais ar bent jau ateityje atsirasiančiais įvairių elektromobilių gamintojų modeliais? Mano žiniomis, daugumos dabartinių elektromobilių akumuliatoriai skiriasi ir yra taip giliai, kad jiems išimti reikia nuardyti pusę automobilio. O jei ir visi ateityje gaminami elektromobiliai turės priėjimą prie akumuliatoriaus per dugną, labai abejoju kad visi bus greitai pakeičiami.

• Mano žiniomis, ilgam akumuliatoriaus tarnavimo laikui užtikrinti yra būtina į akumuliatoriaus dėžę integruota aktyvi šildymo ir šaldymo sistema, specializuota akumuliatoriaus valdymo sistema. Ar visos šios sistemos bus suderinamos tarp skirtingų elektromobilių modelių? Na niekaip tuo negaliu patikėti.

Mano nuomone, akumuliatorių keitimo sistema galėtų būti tinkama tik privačiuose ir gan dideliuose parkuose, kur turimas didelis vieno modelio transporto priemonių skaičius: viešasis transportas, taksi, kurjeriai ir kt. O tokią sistemą siūlyti diegti kaip viešo naudojimo degalų kolonėlių pakaitalus paprastiems vartotojams yra visiškas absurdas. Modelių tai bus ne vienas ir ne dešimt.

Sugalvojimas ką daryti įvertintas 240 kLt

Diskusijos apie elektromobilių plėtros galimybių studiją. Tam, beverčiam ištaškymui, iš biudžeto paskirti 240’000 Lt, kurie neabejotinai nusės kažkieno kišenėje bei prabangių daiktų pavidalu.

Apibendrinimas: galvosime ką daryti

Apibendrinimai ir kitokio skatinimo galimybių aptarimas: leidimas elektromobiliams važiuoti “A” juosta, nemokamas parkavimas centre (čia jau galime dėti pliusą, tvarka įsigaliojo nuo š.m. rugsėjo 1d.). Trumpi pasamprotavimai, priminimai kad biudžete nėra pinigų, jokių konkrečių išvadų.

Išvados

Kadangi negavau progos pasisakyti konferencijoje, savo mintis išsakysiu čia. Lietuvos biudžete tikrai yra prasti reikalai ir, akivaizdu, negalime taškytis pinigais. Tačiau, ar tikrai tų pinigų reikia tiek jau daug? Ar leidimas elektromobiliams nemokamai parkuotis miesto centre daug valstybei kainuoja? Nekalbu apie laikus, kai elektromobiliai sudarys didžiąją parko dalį, galvokime apie dabartį. O kiek kainuoja leidimas važiuoti visuomeninio transporto “A” juosta? Nieko, tik kažkam šiek tiek užpakalį pajudinti ir kelis parašus padėti.

Naujo elektromobilio ir įprasto automobilio kaina skiriasi ne tiek jau daug. O kiek procentų naujų nupirktų automobilių sudaro varomi elektra? Kaip manot, kodėl niekas nesirenka elektromobilio? Sakot, kaina? Konferencijos metu buvo pranešta, kad virš 80% naujų automobilių perka įmonės. Verslas perka naujus automobilius, nes remonto prastovos neša didelius nuostolius. Manot, tepalų, dirželių keitimas ir kita profilaktika verslui labai apsimoka? Viso to nereikia elektromobiliams, bet jų, kažkodėl, verslas nesirenka. Kodėl?

Kaip jau minėjau, niekas nenorės elektromobilio, kol nebus sudarytos sąlygos patogiai eksploatacijai. Žmonės amžinai dievagojasi, kad elektromobiliai yra brangūs ir nuvažiuoja tik 100 km. Didžiąją kainą sudaro akumuliatorius, o vienu reisu mieste nuvažiuoti 100km turbūt retas vairuotojas sugebėtų. O kaip jums tokia schema: su mintimi, kad bet kada ir bet kur galima bus įsikrauti, nusiperkam pigius elektromobilius su mažu akumuliatoriumi, kuriuo galima būtų nuvažiuoti, sakykim, 50 km. Važinėdami po miestą daug kur stabtelim – gal būt valandai prie kino teatro, o, gal būt, visai dienai prie darbo. Prisiparkavę prijungiam krauti ir einam savo reikalais. Sutvarkę reikalus elektromobilį randame dalinai ar pilnai įkrautą ir važiuojame toliau, kur procedūra kartojasi. Reikia mieste įkrovimo taškų. Daug taškų. Tiek, kad pasistatęs automobilį daugiabučio kieme ar atvažiavęs į darbą galėčiau nevargdamas šalia rasti rozetę. Tiek, kad be problemų galima būtų prisijungti laidą daugumoje parkavimo vietų, prie ofisų, parduotuvių, pramogų objektų. Visur, kur šiandien yra parkuojami dabartiniai automobiliai ilgiau nei 15 minučių. Žinoma, laido kaišiojimo ritualas ilgainiui pabostų, tačiau, turiu vilties, kad sprendimas bus rastas. Pavyzdžiui, gal bus ištobulintos ir įdiegtos indukcinio krovimo sistemos, kur iš vis nereikės nei piršto pajudint, pakaks tik prisiparkuoti tinkamoje vietoje, o krovimas bus atliekamas per atstumą, dugne įmontuota rite.

Taip, krovimo taškų įrengimas kainuoja. Bet! Visiškai nebūtina taškytis milijonais ir statyti specialių įkrovimo stotelių. Tam, pradžiai, pilnai pakaktų paprasčiausios dėžutės su rozete, be jokios apskaitos. Tegul, pradžiai, elektra būna nemokama – juk tų elektromobilių yra ir dar ilgą laiką bus vienetai. Va, prie Energetikos muziejaus jau pusę metų stovi nemokama įkrovimo stotelė, o per tą laiką, aptarnaudama visas Vilniaus elektrines transporto priemones,  elektros prisuko už vos kelioliką litų. Vien jau už tuos 240’000 litų, skirtų “galimybių studijai”, galima būtų mieste pastatyti bent 50 paprastų rozečių. Reikėtų vieną kartą susiimti, įdiegti kelis šimtus rozečių mieste ir pasibaigtų visos sapalionės apie galimybių studijas ir kaip viskas yra blogai. Investicijos toli gražu nėra didelės, o efektyvumas garantuotas. Na o ateityje, kai elektromobiliai sudarys ženklią parko dalį, nemokamas rozetes mieste galima būtų pakeisti į gudresnius stulpelius su apskaita ir galimybe patogiai atsiskaityti.

Sekantis žingsnis būtų įrengti kelias greito įkrovimo (15 minučių) stotis, kuriomis galėtų naudotis tarp miestų važiuojantys “keliautojai” bei visi tie, kurie amžinai pyksta dėl mažo įveikiamo atstumo. Mano nuomone, greito įkrovimo taškų, tokiam miestui kaip Vilnius, pakaktų 3-5. Jie galėtų būti įrengti prie, pavyzdžiui, maitinimo įstaigų, kur keliautojas galėtų pasistiprinti prieš ar po kelionės.

Žinoma, esant geroms eksploatacijos sąlygoms, be dirbtinio finansinio skatinimo elektromobilius rinksis tik tie, kurie sau gali leisti naują transporto priemonę. Visi vidutiniokai, tokie kaip aš, toliau važinės senais automobiliais, tačiau, bėgs metai ir vis vien persės už naudoto elektromobilio vairo. Jei biudžete atsirastų vietos skatinimui nubraukiant PVM nuo paprastam miestiečiui pateikiamos elektromobilio kainos, tai jau būtų labai didelis žingsnis finansinio skatinimo link. O ir pastangų, rodos, nereikia tiek jau daug. Kažkodėl įtariu, kad prieš keletą metų vykdytoje kompiuterinės įrangos pirkimo skatinimo programoje buvo išleista gerokai daugiau pinigų, nei būtų nesurinkta PVM nuo naujų elektromobilių įsigijimo.

Rimtai, aš visam šitam reikale nematau nei techninių, nei finansinių problemų. Reikia tik vieną kartą susiimti ir padaryti.

Spalio 18-20 dienomis Miunchene vyko elektromobilių paroda, kurią aplankiau ir aš su kolegom. Į parodą suvažiavo gamintojai iš viso pasaulio, taigi buvo gera proga “atsimerkt” ir vienoje vietoje pamatyti kas gi vyksta pasaulyje, užmegzt ryšius su galimais tiekėjais, klientais ir partneriais, susipažinti su konkurentais… O prie viso to, galima buvo nemokamai pasivažinėti elektromobiliais, kurių aikštelėje buvo keli tuzinai modelių:

Šioje nuotraukoje aš ir Tesla Roadster. :) Fone matomas aparatas – taip pat elektrinis (hibridas berods), tik, deja, nei pralėkt, nei pašaudyt nedavė..

Pačioje parodoje prisižiūrėjom daugybę transporto priemonių: elektromobilių, elektro-motociklų, elektro-dviračių, elektro-paspirtukų ir dar daug to, kam pavadinimo nesugalvojau. Žinoma, buvo ir visas miškas įkrovimo stotelių modelių. Žinoma, dauguma stotelių – laikini muliažai, gamintojai akivaizdžiai verčiasi per galvą, kad tik spėtų įšokti į traukinį. Kelios akimirkos iš parodos:

Šios nuotraukos – trupinėlis to, ką matėme. Daugiau nuotraukų rasite UAB Elektromotus Facebook puslapyje.

Turbūt daugumai jūsų yra tekę lankytis Litexpo parodose. Šios parodos yra visiškai priešingos: jei peržiūrėjus Litexpo būna pikta, kad visiškai nebuvo į ką žiūrėti ir kad visi dalyviai tėra tik perpardavėjai, tai Miunchene, peržiūrėjus vos pusę parodos darosi liūdna, kad jau sveikata eina į pabaigą. :) O visi dalyviai ten – gamintojai. Pavyzdžiui, teko pabendrauti su tokiais akumuliatorių gamintojais, kaip Headway ar Thundersky, netgi pavyko nemokamų pavyzdžių išsiprašyt. “For testing in our lab”. :)

Žodžiu, nors ir kelionė atsiėjo nepigiai ir truko tris dienas, paroda buvo labai vertinga. Gero nuotraukų žiūrėjimo. :)

Bendromis jėgomis (labiausiai kolegos Juozo S.) sukūrėme preliminarią elektromobilio parametrų skaičiuoklę. Šis įrankis skirtas pagaliau visiems laikams atsakyti į pagrindinius žmonių klausimus: kiek kainuoja, kiek tarnauja, kodėl. Skaičiuoklėje nurodomas transporto priemonės tipas (su vairuotoju), naudojamo akumuliatoriaus tipas, pageidaujamas realus įveikiamas atstumas (mieste), maksimali motoro galia, ir minimalus pilno įkrovimo greitis. Skaičiuoklė parašo preliminarias kainas, svorius ir komponentų resursus.

Turėkite mintyje kad skaičiai yra labai preliminarūs: kainos priklauso nuo kiekio, tiekėjo, kokybės, mokėjimo derėtis… Resursas priklauso nuo to kiek kokybiškai sistema yra pagaminta ir sumontuota bei ar naudojama leistinų apkrovų ribose. Skaičiavimai atliekami su vidutiniu 50-60km/h greičiu, t.y. miesto eismo sąlygomis. Skaičiuoklė yra orientacinio pobūdžio ir negarantuoja tikslių rezultatų bei produktų kainų. Naudokite ją savo nuožiūra ir rizika.

P.S. Nurodytos kainos yra industrijos vidurkis. Tai yra komponentų savikaina, įskaičiuojant importo mokesčius. Komponentų tiekimu nei aš nei UAB Elektromotus neužsiima.

Birželio 18 dieną Energetikos ir technikos muziejuje (Vilniuje) vyks minėta konferencija. Joje dalyvausime ir mes – UAB Elektromotus. Būsiu aš su motoroleriu (šiek tiek atnaujintas), bus kolega Mindaugas su elektromobiliu 3E, taip pat pristatysime savo įkrovimo stotelę. Kiek girdėjau bus uždaryta gatvės atkarpa ir vyks bandomieji važiavimai. Tikiuosi galima bus išbandyti ir mano motorolerį (dabar ruošiu), bet labiausiai rekomenduočiau pasivėžinti su Mindaugo 3E – tai, mano nuomone, elektromobilio etalonas.

Konferencijos atidarymas šeštadienį 11:00; 12:00 – uždarymas. Konferencija truks tik vieną valandą, o po jos visą dieną vyks darbų ekspozicija (nežadu ten ilgai būti).

Beje, visi norintys ir turintys ką parodyti yra kviečiami sudalyvauti. Reikalinga išankstinė registracija.

Šiek tiek plačiau apie renginį: http://technikosmuziejus.lt/index.php?page=1757&action=items&item=91

Taip, po parodos praėjo beveik mėnuo. Atleiskit, esu stipriai užsiėmęs.

Pačios parodos aš nemačiau (nebuvo kada žvalgytis, o ir tos mašinos man kažkaip.. neįdomu), tačiau, kiek skaičiau atsiliepimus internete – reikalas prastas. Mane stipriai nustebino prie įėjimo stovinti rusiška Niva, visiškai nesiskirianti nuo 30 metų senumo modelio. :) Matomai Rusijoje tebepraktikuojama politika “kam keisti daiktą, jei jis ir taip geras”.

Parodoje dalyvavome tik dėl to, kad būdami po Lietuvos Elektromobilių Asociacijos sparnu gavome plotą lengvatinėmis sąlygomis, apie 10 kartų pigiau. Tik po to Litexpo mus “maloniai” nustebino už 24m² kilimo nuomą paprašę susimokėti ~400 Lt. Tiesa, buvom gavę 60 nemokamų pakvietimų. Kokius 30 išdalinau visiems norėjusiems.

Šalia mūsų (UAB Elektromotus) įsikūrė:

• UAB Electrify pristatinėjo elektrinius motociklus Zero
• UAB Elinta – elektromobilio įkrovimo stotelę ir savo elektrifikuotą Toyota Aygo (beje, su mūsų gamybos BMS)
• UAB Miromax – elektrinius dviračius
• J.Navicko I.Į. – elektromobilį JonElis

Mūsų ekspozicijoje puikavosi kolegos Mindaugo Milašausko elektromobilis 3E (Honda HR-V), mano elektrinis motoroleris, stendas su visa tipine elektromobilio sistema ir viešo naudojimo elektromobilų krovimo stotelė. Ši stotelė yra naujausias mūsų įmonės produktas, kurį dar šią vasarą turėtume pastatyti prie Vilniaus Savivaldybės. Vėliau norėtume tokių daiktų pristatyti visame mieste, aš ir pats neturiu garažo, taigi kieme noriu turėt galimybę pasikraut.

Stendas

Mūsų ekspozicijos stende buvo išdėliota visa tipinė elektromobilio sistema, viskas nuo rozetės iki motoro: įkrovimo stotelė, įkroviklis, akumuliatorius, akumuliatoriaus valdymo sistema (BMS), LCD su informacija vairuotojui, motoro valdiklis, akceleratorius, motoras. Tik deja kiniška kokIbė vėl pavedė (pokšt), taigi po kelių valandų ekspozicijos teko pašalinti akceleratorių: visai be priežasties (motorui besisukant be apkrovos) nusprogo kiniškas motoro valdiklis (crystalyte). Taigi stendas nebuvo toks įdomus kokį norėjome parodyti (galima buvo pasukioti akceleratoriaus rankenėlę ir stebėti kaip bando apsiversti motoras). O savo motorų valdiklio deja dar nespėjome paruošti. :(

Bet vis tik noriu džiugiai pranešti kad po pusmečio intensyvaus darbo pagaliau į rinką išleidome naują produktą – akumuliatorių valdymo sistemą (BMS). Sistema orientuota į >3kWh akumuliatorius ir yra tinkama viskam nuo motorolerio iki namo ar smart-grid sistemų. Įmontuota į transporto priemonę mūsų sukurta sistema tampa elektromobilio borto kompiuteriu, nes atlieka praktiškai visą elektromobilio darbo priežiūrą: įkroviklio valdymą, celių balansavimą ir iškrovimo apsaugą, energijos matavimą, nuvažiuojamo atstumo prognozavimą ir kt.

Savo gaminiams turime prekinį ženklą – Emus, o tai – Emus BMS.

Sistema Emus BMS yra “distributed” tipo, t.y. ant kiekvienos celės statosi moduliukas (Cell Module) ir viskas vienu laidu susijungia su valdymo bloku (galima sakyti borto kompiuteriu, Control Unit). Emus BMS yra ypatingai kompaktiška, taigi be vargo tilps ir ankščiausiame motorolerio kampelyje. Pagrindinės sistemos savybės ir funkcijos:

• Apsauga nuo drėgmės (IP55): komponentai hermetiški.
• Tinka įvairioms prizmatinėms celėms (>60Ah).
• Tinka akumuliatoriams susidedantiems iš 2..255 vnt. nuoseklių celių.
• Sumontavimas be įrankių: visiems kontaktams sujungti pakaks plikų pirštų.
• Konfigūruojama: pridedama nemokama Windows programa.
• Kiekvienos celės įtampos matavimas realiu laiku, grafiškai atvaizduojant ekrane.
• Kiekvienos celės temperatūros matavimas realiu laiku, grafiškai atvaizduojant ekrane.
• Ankstyvas celių balansavimas: celių įtampos balansuojamos visą krovimo laiką, o ne kai akumuliatoriaus jau būna įkrautas; tai gerokai paspartina įkrovimą.
• Skaitmeninė vieno laido duomenų linija tarp celių modulių, su klaidų korekcijos kodu: Emus BMS ištaiso net duomenis gautus su klaidomis, galinčiomis atsirasti dėl stiprios elektromagnetinės spinduliuotės.
• USB sąsaja konfigūravimui ir firmware atnaujinimui.
• RS-232 sąsaja LCD ekranui ir kitai periferijai. Per šią sąsają nuolat siunčiami darbiniai duomenys (celių įtampos ir kt.)
• CAN sąsaja. Funkcijos kaip ir RS-232.
• Protingo įkroviklio valdymas per CAN sąsają: srovės ir įtampos nustatymas, krovimo greičio parinkimas.
• Paprasto įkroviklio valdymas su mūsų pagaminta puslaidininkine rele, yra tinklo įtampos jutiklis.
• Akumuliatoriaus pašildymas prieš kraunant (prijungiamas šildytuvas): praverčia žiemą, mat ličio akumuliatorių negalima krauti neigiamoje temperatūroje.
• Srovės matavimas dviem diapazonais: 0..100A ir 0..1000A.
• Įkrovos lygio matavimas ir likusios kelionės prognozavimas
• LCD ekrnanas su touchscreen: kelionės prognozei ir kitai informacijai atvaizduoti.
• Paprastų įspėjamųjų signalų lempučių valdymas: “battery low”, “error”, “charging” ir pan.
• Neužmušamas Control Unit: apsaugos nuo trumpo jungimo, poliariškumo sumaišymo, viršįtampių.
• Integruotas realaus laiko lustas (RTC) tiksliam laiko sekimui.
• Paprastas bendros paskirties įėjimų ir išėjimų funkcijų keitimas.
• Klaidų registravimas: patogu ieškant gedimo priežasties arba gedimo kaltininko.
• Statistikos saugojimas: kritinės vertės, jų dažnis ir kt.
• Nemokami firmware atnaujinimai.
• Nemokama ir lengvai modifikuojama atviro kodo programinė įranga delniniam kompiuteriui (su Windows Mobile), skirta atvaizduoti BMS parametrus.
• Kokybės kontrolė: kiekvienas celės moduliukas turi nuosavą brūkšninį kodą, pagal kurį galima nustatyti kas moduliuką gamino, programavo, testavo, pirko.
• Vartotojo gidas, virš 20 psl. dokumentacijos su paveiksliukais.

Lyg ir viskas. :) Daugiau informacijos apie Emus BMS rasite mūsų įmonės puslapyje: http://www.elektromotus.lt/en/products/bms, o programas ir vartotojo gidą parsisiųsti galima elektromotus.lt parsisiuntimų skyriuje.

Deja šis BMS nėra optimalus transporto priemonėms su mažais akumuliatoriais (dviračiams ir pan.), tačiau dirbame ir šiuo klausimu.

Įkrovimo stotelė

Tokios įkrovimo stotelės kaina neturėtų būti didelė; jei valstybė ir toliau nefinansuos, blogiausiu atveju keli kaimynai galėtų susimesti ir pasistatyti tokį daiktą kieme. Ar kad ir vienas.

Pagrindiniai stotelės parametrai ir funkcijos:

• Dvi rozetės: standartinė Schuko (buitinė, pragumuota hermetiška) ir trifazė Mennekes.
• Maksimali stotelės galia: 42 kW (trifazis).
• Automatinis rozetės užrakinimas: pradėjus krovimą Mennekes kištukas yra užrakinamas, taigi galima palikt krautis ir eit savo keliais, nebijant kad koks pacukas laidą pavogs.
• Tvirtas storasienis nerūdijančio plieno korpusas. Viešai pastatytas variantas bus įkastas ir įbetonuotas į grindinį.
• Spalvotas VGA ekranas.
• Neperšaunamas stiklas (industrinis polikarbonatas).
• UV spinduliams atspari vidinė stiklo spauda.
• Hermetiška konstrukcija.
• Dvispalvė rozečių būsenos indikacija: žalia – laisva; raudona – kraunasi.
• Krovimo statistika ekrane (apie tai žemiau).
• Atsiskaitymas/valdymas telefonu arba RFID kortele (irgi žemiau).

Paprastoji Schuko rozetė yra visiems gerai pažįstama buitinė rozetė, į kurią galima įjungti viską nuo mobilaus telefono iki automobilio. Norintiems elektromobilį įsikrauti greitai, yra trifazė Mennekes rozetė. Tai jau rimtas reikalas, atitinkantis trečią krovimo tipų lygmenį (iš 4): maksimali galia 42kW, yra komunikacija su transporto priemone, kištuko užrakinimas (apsauga nuo vagystės), apsaugos nuo smalsuolių (srovė atjungiama kai kištukas neįkištas arba blogai įkištas, taip pat kontaktų konstrukcija “pasikratymą” daro neįmanomu net ir esant srovei). Tai yra nacionalinis Vokietijos standartas. Su tais standartais yra tokia problema, kad kiekvienas gamintojas bando burti kažką savo, tampo interesus tarpusavyje ir rezultate gaunasi šnipštas. Taigi, Vokiečiai pasakė “kol jūs tampotės, mes pas save standartizuojam šitą, o jei atsiras kitoks bendras europinis standartas – pasikeisime”. Realiai šiuo metu yra tik du rimtesni konkurentai jungčių srityje ir mes tikime kad šią kovą laimės Mennekes.

Su korpusu teko daug vargti: praktiškai per vieną savaitę brėžinius reikėjo paversti realybe, tačiau paaiškėjo kad Lietuvos gamybininkai yra užsivertę darbais ir pas juos eilės 1-2 mėnesiams. Teko apskambinti visą Lietuvą (telefono sąskaita +100 Lt) praktiškai maldaujant, siūlant mokėti trigubu ar net keturgubu tarifu – niekas nesutiko: “4 valandą baigiam darbą ir užrakinam patalpas”. Tai per tą savaitę buvo suktasi taip: Vienoje įmonėje Kaune lazeriu išpjautas nerūdijančio plieno lakštas, antroje įmonėje Kaune lakštai sulenkti į lovius, trečioje įmonėje Kaune pagamintas netinkamų matmenų polikarbonato stiklas, viskas autobusu atsiųsta į Vilnių, čia, ketvirtoje įmonėje į lovius suvirintos tvirtinimų konstrukcijos, loviai suvirinti į vamzdį, vamzdis nušlifuotas. Polikarbonato stiklą prie stotelės priklijavome patys, bei, kadangi niekas nebeapsiėmė jo nufrezuoti lygiai su stotelės plokštumomis, teko tai daryti man, dremeliu… Dar į stotelę montavosi kalnas elektronikos ir… Viską užbaigėme 5 valandą ryto, prieš parodą. :) Taip, gavosi labai studentiškai, bet šiaip taip spėjome.

Kaip naudotis stotele?

Yra du būdai: telefonu arba RFID kortele. Telefonas bus patogesnis tiems kas stotele naudojasi retai (arba pirmą kartą) arba jau neberanda vietos dar vienai kortelei piniginėje. Na o RFID bus pigesnis variantas stotele besinaudojantiems dažnai – nebus telefono operatoriaus mokesčių.

Valdymas

Stotelė neturi jokių mygtukų (dėl patvarumo, paprastumo ir dizaino), taigi valdoma FRID kortele arba telefonu.

1. Su RFID: prisiparkuojate savo transporto priemonę, įkišate laidą į laisvą stotelės lizdą ir prie ekrano pridedate RFID kortelę. Ir viskas, krovimas pradėtas, lizdas užrakintas, galima ramiai eiti savo keliais. Kol kortelę laikote prie ekrano, jame yra rodomas jūsų sąskaitos likutis, kiek energijos sunaudota ir kokia galia kraunasi. Kad nutraukti krovimą taip pat pakanka pridėti kortelę, ištraukti laidą ir eiti savais keliais.
2. Su mobiliuoju telefonu: prisiparkuojate savo transporto priemonę, įkišate laidą į laisvą stotelės lizdą ir skambinate ekrane nurodytu numeriu (į tą stotelę). Stotelei atsiliepus, išgirsite malonų moterišką balselį, paaiškinantį ką daryti toliau: “Sveiki. Norėdami pradėti įkrovimą, spauskite 1, norėdami …”. Paspaudus vienetą savo telefono aparate krovimas bus pradėtas ir galima bus baigti pokalbį. Dar kartą paskambinus krovimą galima sustabdyti. Taip pat bet kuriuo metu galima paskambinti, paspausti dvejetą ir išklausyti savo sąskaitos likutį bei krovimo statistiką: balsu pasakys “Jūsų sąskaitos likutis yra dvidešimt trys litai keturiasdešimt penki centai …”. Ši funkcija patogi tuo atveju kai savo transporto priemonę paliekate krauti ir einate, pavyzdžiui, papietauti: galite paskambinę susižinoti kaip vyksta įkrovimas ir nuspręsti kiek laiko tai truks.

Apmokėjimas

Apmokėjimas yra išankstinis, labai panašus į išankstinio apmokėjimo telefono sąskaitas. Jei stotele bandote pasinaudoti pirmą kartą, galite siųsti SMS trumpuoju numeriu, nurodytu stotelės ekrane. Nuskaičiuota suma atsiras įkrovimo stotelių tinkle esančioje jūsų krovimo sąskaitoje. Antras variantas patyrusiems vartotojams – bankinis pavedimas. Pervedate kokius 50 Lt kas mėnesį į stotelių tinklo sąskaitą ir kaunatės kada norit ir kiek norit, kol pakanka lėšų. Kiek vienu įkrovimu energijos suvartosite, tiek ir bus nuskaityta iš įkrovimo sąskaitos. Įkrovimo sąskaita yra susieta su jūsų mobilaus telefono numeriu. Kitam numeriui – kita sąskaita, nebent įkrovimo stotelių tinko internetiniame puslapyje būtų sugrupuoti keli numeriai.

Beje, RFID korteles turbūt galima bus įsigyti spaudos kioskuose (kai išpopuliarės) arba tiesiog užsisakyti internetu ir gauti į pašto dėžutę. Vėliau tiesiog paskambinate į stotelę ir pokalbio metu pridedate naujai įsigytą RFID kortelę – viskas, kortelė sugrupuota su jūsų numeriu, skambinėti nebereikės.

Statistika

Savo krovimų istoriją galima bus peržiūrėti prisijungus prie įkrovimo stotelių tinklo internetinio puslapio: paskutinių kelių mėnesių krovimo vieta, laikas, energijos kiekis, suma litais. Taip pat tokie naudingi dalykėliai kaip mėnesinė ataskaita – kad akivaizdžiai matytųsi kiek sutaupot važinėdami elektra. :) Puslapis jau veikia, tačiau dar neapvilktas dizainas, taigi kol kas nerodysiu.

Apibendrinimas

Ši stotelė dar nėra visiškai išbaigta, turime tik vieną veikiantį prototipą, kurį ruošiamės pastatyti Vilniuje. Tikimės kad tokių stotelių bus pristatyta Lietuvoje ir pagaliau galima bus po miestą ramiai važinėti su mažu ir pigiu akumuliatoriumi nepanikuojant galvojant ką reikės daryti kai baigsis elektra. Ši stotelė yra greita elektromobilio įkrovimo priemonė, įkraunanti energijos dešimčiai kilometrų vidutiniu elektromobiliu nuvažiuojamo atstumo vos per 3 minutes (200 km/val, jei taip skaičiuot :)). Darėm ne milijonam uždirbti, o sau. Darėm, nes patys norime kuo greičiau tokius daiktus turėti gatvėse ir kiemuose.