Pribrendo reikalas elektriniam mopedui. Paklausite kuo neįtiko dviratis? O gi tuo, kad dviratis nesutvertas keliui: nėra normalių veidrodėlių, posūkių signalų, stabdžio signalo, trumpųjų ir ilgųjų šviesų ar netgi normalios kojelės. Pavyzdžiui, mano antrasis e-dviratis su kojele stovi labai nestabiliai, jam būtinai reikia labai lygaus pagrindo, na o stiprus vėjas vis vien lengvai paguldo (taip sugadinau vieną akumuliatoriaus celę). Veidrodėlį uždėjau, bet jis labai mažas, sunku ką nors įžiūrėti. Netgi su stabdžiais kyla problemų – po ilgesnio stabdymo jie perkaista ir labai stipriai sumažėja stabdymo jėga (taip pat pasmirsta). O ir gatvėje vairuotojai į dviratį žiūri kaip į vėjo nešamą polietileninį maišelį, t.y. ne kaip į lygiavertį eismo dalyvį: iš kiemo išsukdamas automobilis niekada nepraleis keliu važiuojančio dviračio, kad ir kokiu jis greičiu belėktų, visada reikia įsitempus stebėti kad tik niekas neiššoktų. Aišku dar viena problema – gana nepatogi sėdėsena, taip pat problemos važiuojant šlapiu keliu: visas purvas ant kojų, kad ir kiek purvasaugių beužsidėtum. Žodžiu sprendimas tik vienas.

Iš pradžių labai norėjosi mopedo Piaggio Vespa, nes man jis atrodo labai formalus, nebūtų gėda ir kur į susitikimą atvažiuoti, nes neatrodyčiau kaip penkiolikinis pacanėlis ant “britvos”. Teko matyti ir verslininkus su švarkais važiuojančius su tokiais mopedais. Viskas būtų kaip ir gražu, bet iškyla nemažai problemų:

1. Didelis svoris: Vespos “kėbulas” pagamintas iš skardos, taigi bendras svoris yra apie 150 kg;
2. Maži, vos 10″ (24,5 cm) dydžio ratai: Lietuvos keliais su tokiu važiuoti būtų gana baisu;
3. Maža, vos kelių cm amortizatorių eiga: vėlgi, Lietuvos keliai…
4. Skardinis kėbulas tai pat reiškia ir labai lengvą išvaizdos subjaurojimą, pakanka tik vos kur nors brūkštelt ar nugriūt;
5. Mažai vietos akumuliatoriams: tektų jiems paaukoti visą bagažinę.

Ilgą laiką rinkausi tinkamiausią mopedą, netgi galvojau apie triratį Piaggio MP3, kuris turi didžiulę “kelioninę” bagažinę ir du priekinius ratus, taigi nebūtų jokių problemų važiuoti dviese. Tik deja jo kaina, švelniai tariant, man neįkandama. Po gan varginančios paieškos atradau Peugeot Jet Force. Šis modelis man patiko tuo, kad turi didesnius ratus (33 cm), gerokai didesnę amortizatorių eigą (9 cm), o svarbiausia – degalų baką priekyje, tarp kojų. Konvertuojant į e-mopedą, tas bakas, žinoma, nebereikalingas, taigi lieka gana daug vietos akumuliatoriams. Reikalą truputėlį apsunkina tarp variklio ir bako įmontuotas galinis amortizatorius, bet tai vis tiek kur kas geriau nei nieko. Bako talpa 8 litrai, o taip pat priekyje dar yra kelių litrų aušinimo skysčio bakelis bei radiatorius (variklis aušinamas skysčiu), taigi atsilaisvina dar šiek tiek vietos. Kol kas neaišku kiek tiksliai laisvos vietos ten bus, bet panašu, kad bagažinę pavyks išsaugoti ir naudoti pagal paskirtį.

Pirkinys

Kadangi nieko geresnio už minėtą Peugeot modelį neradau, įsigijau šį mopedą:

Tai 2007 m. laidos “Peugeot Jet Force 50”, kurio darbinis tūris 49 cm², taigi nereikalingas A/A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Pirkau tik 3 metų senumo (iš tikro, kai pirkau buvo 2,5 metų senumo), nes jau pasimokiau su antruoju e-dviračiu, kai reikėjo taisyti beveik viską, kas tik galėjo sugesti. Ypatingai bijojau dėl pakabos, nes tai pirmas gendantis mazgas. Prieš mane šiuo mopedu važinėjo nepilnametis, taigi, nors ir spidometras rodo nuvažiuotus tik 3600 km, yra įvairių “jaunatviškų” problemų:

• buvo kelis kartus “paguldytas” ant šono (apibraižymai, kelios skilusios plastmasės);
• stabdyta buvo praktiškai tik galu, taigi viena galinė stabdžių trinkelė plika. Tik viena, nes kitas stabdžių suporto cilindriukas buvo užsikirtęs. To priežastis nelabai aiški, bet tos pusės trinkelė permirkusi stabdžių skystyje. Išplovus suportą ir sudėjus naujas trinkeles abu stumokliukai dirba normaliai, skysčio neleidžia, tai taip ir likau nesupratęs kame problema. Prie stabdžių rankenėlės matosi buvo lįsta, dapylinėta skysčio. Priekiu beveik visiškai nestabdė, stabdžiai kaip nauji…
• kadangi buvęs šeimininkas norėjo, kad mopedas atrodytų “kiečiau”, taigi nulaupiojo galinius purvasaugius, o to rezultatas – karbiuratorius pilnas smėlio;
• šiame mopede naudojamas švininis akumuliatorius, prie kurio alsavimo angos prijungtas guminis vamzdelis išlenda ir užsilenkia po purvasaugiu. Aišku be purvasaugio ji atrodė negražiai, taigi buvo nupjauta, o akumuliatoriuje besitaškanti sieros rūgštis lašėjo tiesiai ant karšto duslintuvo. Beje ir pats akumuliatorius stovėjo rūgšties baloje. Gerai kad Peugeot inžinieriai tai numatė ir visą akumuliatoriaus aplinką pagaminto iš plastmasės;
• kad mopedas atrodytų dar gražesnis, buvo pašalintas iš oro filtro įsiurbimo angos išeinantis ir po mopedo plastmasėmis palendantis vamzdis. Jis ten išvestas, kad į filtrą siurbtų daug maž švarų orą, tačiau pašalinus šį vamzdelį, į filtrą keliavo viskas tiesiai nuo rato;
• dėl prieš tai minėtos priežasties buvo “patobulintas” oro filtras – vietoje originalios membranos (kuri matyt užsikimšo) buvo įkištas porolono gabalas. Porolonas porolonu, bet problema ta, kad jis yra gerokai plonesnis už buvusią filtro membraną ir visas filtras turėjo didelius plyšius aplinkui. Padariau eksperimentą: užvedžiau variklį ir ranka užkimšau oro įsiurbimo vamzdį – jokios reakcijos, apsukos nė trupučio nenukrito. O tai reiškia, kad oras siurbiamas net ne per tą poroloną, o aplinkui, t.y. tiesiai visas smėlis nuo rato lėkė tiesiai į karbiuratorių.

Daugiau rimtesnių problemų nepastebėjau. Na, yra dar kelios smulkmenos, tokios kaip įlenktas duslintuvas prie pat cilindro (matyt sugalvojo ant per didelio borto užvažiuoti), atsisukę veidrodėliai. Dar ramybės neduoda galinis amortizatorius: toks jausmas, kad prastai dirba vožtuvas, t.y. pastebėjau, kad nuėmus svorį mopedo galas per greitai pakyla. Ai, na ir dar reikės pasukioti amortizatoriaus spyruoklės suspaudimą, nes dabar mano svoriui (70 kg) jis gerokai per minkštas (atsisėdus antram žmogui jau remiasi).

Perdarymas

Žinoma, perdarant į elektrinį, labai daug visko teks išimti: švino akumuliatorius, posūkių relės (energijos taupymui lemputes valdysiu lauko tranzistoriais, o ir pačias lemputes gal būt keisiu į LED), visi vamzdeliai, aušinimo skysčio bakelis, aušinimo radiatorius, aušinimo skysčio siurblys, benzino bakas, benzino filtras, tepalo bakas (tai dvitaktis variklis, taigi tepalas yra maišomas su benzinu), tepalo siurblys, oro filtras, duslintuvas, uždegimo ritė, žvakė su cilindru, karbiuratorius, generatorius, starteris, stūmoklis, alkūninis velenas, variatorius su diržu, sankaba… Čia išvardinau dalis ekspromtu, taigi atsiras ir daugiau. Aišku visa tai keliaus į skelbimus – gal bent taip atgausiu dalį išleistų pinigų.

Turbūt pastebėjote, kad paminėjau daug dalių, kurios skaitosi variklio dalimi. Iš tikro netgi variatorius su sankaba taip pat yra variklio dalis, nes čia variklis praktiškai yra visa galinė pakaba, t.y. pati šakė taip pat yra variklis (nuotrauka dešinėje). Netgi variklio serijos numeris yra iškaltas prie pat rato. Deja toks variklis stipriai apsunkina visą konvertavimo reikalą, nes neišeina tiesiog išimti seno vidaus degimo variklio ir įdėti elektros variklį, nes taip pat reikia “išimti” ir visą pakabą. Iš čia keliai yra du:

1. gaminti visą naują pakabą;
2. bandyti sutalpinti elektros variklį seno vidaus degimo variklio bloke, t.y. vietoje alkūninio veleno.

Kad pagaminti naują pakabą yra gana sudėtinga pritars turbūt visi, na o štai vietoje alkūninio veleno sutalpinti variklį būtų labai gera išeitis. Deja kol kas dar nebuvau išrinkęs ir negaliu tiksliai pasakyti ar jis ten tilps. Jei pagal diametrą tilptų, tektų gaminti kitą vidaus degimo variklio bloko gabalą, kad variklis tilptų ir per ilgį. Šiuo metu ten yra generatorius ir aušinimo skysčio pompa. Dar viena priežastis išsaugoti originalią pakabą – joje esantis 7.1:1 reduktorius, įmontuotas prie pat rato ašies. Dėl šio reduktoriaus, galima ramia sąžine lupti lauk variatorių ir dėti paprastą 1:1 diržinę pavarą, kas užtikrintų maždaug 100 km/h greitį esant optimalioms 10k aps/min variklio apsukoms. Galinė pakaba, t.y. visas variklis pateiktas nuotraukoje dešinėje.

Beje, originalios pakabos praradimas reikštų dideles legalumo problemas: reikėtų pereiti begales “ekspertų” komisijų Lietuvoje ir užsienyje ir gauti saugumo sertifikatus. Taipogi su originalia pakaba dingtų ir variklio numeris, kas ir vėl pridarytų daug problemų. Į originalų variklį įkišus elektros variklį, iš išorės mopedas niekuo neišsiskirtų ir nekliūtų pareigūnų akis. Nors, iš tikro akis gali užkliūti už duslintuvo, kurio nėra, arba dar gali užkliūti akis: važiuoja be garso ir dūmų. Iš tikro popierizmas yra atskira ir labai plati tema, taigi apie tai gal kada kitą kartą.

Šiam kartui apžvalgos pakaks, na o apie tolimesnius darbus dar parašysiu.

Tiesa, perėjimas prie mopedo tikrai nereiškia kad laidoju dviračio idėją – dviratį turėsiu kaip atrakcijos priemonę agresyviam palakstymui, pasivažinėjimui miškais ir kitam laisvalaikiui, o mopedas bus grynai kaip kasdienė transporto priemonė.

P.S. Jei įdomu, galite peržvelgti mopedo remonto instrukcijas:

1. Peugeot JetForce Workshop Manual.pdf (bendras);
2. 50cc Liquid Cooled Motor Manual.pdf (variklio);
3. Peugeot JetForce (injection) Manual.pdf (išsamesnis bendras).