Parkeliavo jau abu. Iš tikro antrasis parkeliavo jau prieš dvi savaites, vos dvi dienos prieš kelionę į kalnus.

Įspūdžiai

Tik gavus, remontuoti daug neteko: pasireguliavau stabdžius ir į kelią. Atostogoms važiavome nuosavu (senu) automobiliu į Austrijos Alpes ir atgal, lankėme įvairius objektus pakeliui. Sudurniavus navigacijai teko netyčia ir Vokietijoje apsilankyti. Gavo audelė gimtinę aplankyt…

Kaip matosi foto, du dviratukai puikiai telpa tarp gana mažo automobilio (Audi Coupe GT) priekinių ir galinių sėdynių. Neapsakomai patogu taip turistauti, pavyzdys iš Vienos: pasistatėme automobilį 5km už miesto centro pigiame parkinge (centre stovėjimo kaina €34), išsitraukėm dviratukus ir malėmės visą dieną po įvairius lankytinus objektus. Vienu įkrovimu, neminant, nuvažiavom apie 30 km ir dar šiek tiek liko (bet jau jautėsi kad tuoj-tuoj atsijungs). O po to paprasčiausiai nusiima akumuliatorius ir jį galima įsikrauti hotelyje. Arba galima ir visą dviratį įsinešt, valdžia pamatę tokį daiktą nesugeba paprieštarauti, nes tuo metu bando suvirškinti kas tai apskritai per daiktas. Pavažinėję Lietuvoje pamatėme ypatingą praeivių dėmesį – žiūri VISI (išskyrus moteris), bet dar kažkiek apsimeta kad nekreipia dėmesio. Tačiau užsienyje (Čekija, Austrija) buvo dar keisčiau: vyrai eidami pro šalį tiesiog sustoja ir stovi sustingę, mąsliai stebėdami. Juokavau kad jiems smegenys užverda bandant viską suprasti: su pedalais, su batareika, sudedamas… Gal bando įsivaizduoti kaip viskas veikia ir kaip perlenktas atrodys. Daug turistų fotografavo ne įžymius objektus, o būtent dviračius…

Pirmasis (draugės) lygiu keliu važiuoja apie  24km/h, o antrasis (maniškis) – apie 22 km/h. Motorų garsas daug maž panašus, į kalną pirmasis važiuoja taip pat šiek tiek greičiau (~18km/h). Akumuliatorių įtampos tos pačios, tačiau motorai skiriasi, gamintojai kiti. Antrasis turi rėme sumontuotą amortizatorių, taigi važiavimas yra kiek minkštesnis. Maži ratukai vis tik gan preciziškai skaičiuoja visas duobutes kelyje… Šiek tiek keistas jausmas kai važiuojant per duobes, dėl konstrukcijos specifikos, vairas kratosi pirmyn-atgal, bet su juo važiuoti vis vien yra gerokai maloniau nei su pirmuoju.

Bėdos

Pirmasis dviratukas priekyje turi V-brake, o gale – būgninius stabdžius, kurie, surprise-surprise, ėmė cypauti. Reikės kažkaip spręsti šią problemą. Tačiau antrasis turi abu diskinius (120mm) stabdžius. Kad ir kaip bebūtų keista, kaip taisyklė, su diskiniais visada daugiausiai problemų sureguliuojant. Aišku čia prisideda ir kiniška kokibė: įdėti per maži diskai (reikia ~130mm), todėl trinkelės yra gerokai išsikišusios už disko perimetro ir veikia ne visu plotu, skersuoja ir jas diskas pjauna pusiau:

Dėl šios problemos bandau kalbėtis su kinais, prašau kad atsiųstų naujas trinkeles (nes šios jau apgadintos) ir 130mm diskus, bet jie jau akivaizdžiai vengia bendrauti: prieš tai mušę į krūtinę kad jie yra “gamintojas”, dabar jau atvirauja kad problemą bando spręsti su gamintoju. Suprask “supportinam iki parduodant”. Jei nepavyks susitarti, reikės gauti 130mm diskus iš kitų šaltinių ir tiek… Arba pačiam lazeriu išsipjaut, ne kosmosą kainuoja.

Žinoma eksploatuojant iškilo kelios problemos, pvz. amortizatoriaus cypimas ir sutrupėjusios greitveržčių (sėdynės, vairo) svirtelių plastmasinės tarpinės (nuotraukoje matomos pirmojo dviračio greitveržtės). Kol kas problema išspręsta paveržiant varžtus.

Nepaisant to, dviračio kokybė kur kas aukštesnė nei ankstesnio, nors ir brangesnis labai nežymiai. Pastebėjimai:

• Sudėti pragumuoti guoliai
• Tvirtesnis ir tiesesnis rėmas
• Visa elektronika suslėpta į rėme įlietą dėžutę, kuri yra apsaugota nuo besitaškančio vandens. Nėra žemai kabančios papildomos dėžutės, kas leidžia ramiau laipioti per bortus
• Kur kas tylesnis ir šiek tiek mažesnis įkroviklis (beje, pirmojo dviratuko įkroviklio ventiliatorius yra ypatingai triukšmingas ir ėmė kaukti (sudilo įvorė) jau po 2 savaičių naudojimo)
• Kur kas aukštesnė viso surinkimo kultūra: teisingai suvedžioti ir nuo pratrynimo apsaugoti laidai, viskas normaliai suveržta
• Aliuminiai pedalų švaistikliai (pirmojo geležiniai)
• Half-twist rankenėlė, kas, mano nuomone, yra kur kas saugiau už full-twist. Tiesa, pastaroji matyt yra skirta kitai akumuliatoriaus chemijai, taigi talpos indikacija pjauna grybą.
• Galingesnis žibintas
• Akumuliatorius uždėtas teisinga kryptimi (pirmojo buvo atvirkščias ir raudona lemputė žiūrėjo į priekį …).
• Sudėtos KENDA padangos. Žinoma tai nėra kažkas iš high-end srities, bet vis ženklas, kad nebuvo taupoma visur, kur tik įmanoma.

Nuotraukos, konstrukcijos palyginimui:

Pirma eilė pirmojo, antra – antrojo. Fotografuota rageliu ir dar naktį, tai už kokybę atleiskit. :) Pirmasis yra kiek “liaunesnis”, rėmo konstrukcijos yra (kreivokai) suvirintos iš įvairių aliuminio profilių. Na o antrojo, matosi, visos atskiros dalys yra išlietos iš vientiso gabalo. Tai, matyt, duoda kažkiek papildomo svorio, bet rezultatas gaunasi rimtesnis. Pirmame stulpelyje matosi “amortizatorius”: draugės dviratyje įdėtas paprasčiausias teleskopinis vamzdelis, kuris atsiremia ir laiko dviratuką galutinėje išlankstymo pozicijoje važiuojant, o maniškiame – papildomai įdėta spyruoklė. Na, tai labiau rezonatorius nei amortizatorius (nes nėra jokio (hidraulinio) slopinimo). Pastarasis amortizatorius ėmė cypauti vos po kelių minučių. Apžiūrėjus pasimatė kad ten spyruoklė šonu trinasi į vamzdelio korpusą, ant kurio dar kažkodėl yra užmautas plonas skaidrus plastmasinis vamzdelis. Jo panaudojimo priežastis turbūt paaiškės tik išmetus lauk. Trečioje nuotraukoje matosi elektronikos dėžutė ir bendras rėmo dizainas. Šiaip dviratukų geometrija yra praktiškai identiška, tik kai kurie sprendimai skiriasi. Pavyzdžiui, antrajame visi laidai yra pravesti per apačią ir įmauti į minkštą plieninę spyruoklę, kuri turėtų geriau apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo.

Klibėjimas, laisvumai… Jais serga abu dviračiai. Kinai tiesiog nesugeba pagaminti detalių su pakankamai tiksliais matmenimis. Pavyzdžiui, iki galo ištraukus vairą ar sėdynę, jie šiek tiek kliba, nes teleskopinėje sistemoje yra palikti perdideli tarpai. Tai gyventi nemaišo, bet precizikos mėgėjus gali kiek nervuoti. Taipogi prideda barškėjimo važiuojant.

Teoriškai, pagal visus reikalavimus, motoras apskritai turėtų neveikti neminant, tačiau šį apribojimą kinai išjungė mano prašymu. Abu dviračiai vis dar turi “pedelec” funkciją, kuri pamynus įjungia motorą. Tai yra visiška nesąmonė, kadangi funkcija yra realizuota labai nevykusiai: pamakalavus pedalais ar pamynus, valdiklis po kelių sekundžių (kartais gan netikėtai) duoda pilną gazą ir dviratis šoka iš vietos. Dar blogiau tai, kad nustojus minti jis išsijungia dar po geros sekundės ar dviejų, kas yra šiek tiek nesaugu. Žinoma, nuspaudus stabdį viskas staigiai išsijungia, bet vis vien tai sukelia nepatogumų. Kol kas tiesiog atjungiau pedalų jutiklį.

Dar bėdelė – trumpas galinis purvasaugis, meta visą gatvės turinį ant nugaros. Kinai buvo labai supratingi ir nemokamai pridėjo nuimamą guminį prailginimą. Tik viena problemėlė – jis netinka … Dar pridėjo neveikiančią, gal 50 centų vertės pompą ir, matyt numatę, kad tik gavus reikės remontuoti, iš liesos varškės pagamintų įrankių komplektą. Žodžiu, savam stiliuj. Viską teko išrūšiuoti į plastmasę ir metalą… :) Niekaip negaliu suprasti kaip galima pagaminti dar gana neblogą produktą ir po to prikrauti nemokamų šiukšlių.

Akumuliatorius

Pirmasis dviratukas turi 8Ah 36V (10s1p) akumuliatorių su pouch tipo celėmis. Antrasis – turėjo būti su 9Ah, 36V. Jį, žinoma, iškart išrinkau patikrinti ar viskas tvarkoje. Ir nesigailiu. Staigmenos buvo ir geros ir nelabai: celės cilindrinės, 18650 (čia gerai), kažkokios kiniškos, 2000mAh talpos, konfigūracija 10s4p. O tai jau nelabai gerai, nes viso gaunasi 8Ah, o ne žadėtos 9Ah. Na bet tiek to, gavau ką gavau. Sumoje gaunasi talpa apie 270 Wh. Kiek nustebino su tokia talpa nuvažiuoti net 30km, tačiau, nusibaigus šioms celėms, galima būtų susidėti Panasonic ir turėti ~480 Wh, kas gaunasi apie 50km įveikiamo atstumo… Ir visa tai vos porą kg sveriančiame akumuliatoriuje. BMS tai kažkoks visiškai primityvus kiniškas, tiksliau PCM, o ne BMS. Bet savo darbą, lyg ir, atlieka.

Tiesa, gerai kad išardžiau, nes korpuso viduje, plėvele aptrauktos celės buvo be jokio paminkštinimo atremtos į aliuminę plokštelę, kuri būtų gan greitai pratrynusi celių izoliaciją, jas užtrumpinusi ir sukėlusi šiokį tokį gaisrelį… Potencialiai galėtų ir per žinias parodyti. Gerai kad dar buvo šiek tiek laisvumo ir pavyko sutalpinti gabalą senovinio pelės kilimėlio.

Išardžiau ir įkroviklį. Schema gana primityvi, tačiau litavimo kokybė gera, dalys sudėtos bent jau tiesiai… Tokį naudoti nėra baisu.

Apibendrinimas

Esam patenkinti pirkiniu. Skyrus dar šiek tiek dėmesio ir įdėjus laiko remontuojant, prižiūrint, laiminga eksploatacija yra visiškai įmanoma. Tiesa, 22km/h maksimalus greitis yra kiek mažokas ilgesnėse lygiose atkarpose. Šį klausimą spręsiu artimiausiu metu. Kita vertus, net ir važiuojant tokiu greičiu, 8km atstumą iki darbo įveikiu per maždaug 25-30min, kai tuo tarpu viešuoju transportu tenka belstis apie valandą, o automobiliu – apie 20 min. Bet tai yra vasarą, kai visi atostogauja ir eismas nėra intensyvus. Mokslo metais automobiliu tenka trukčoti kamščiuose apie 45 minutes… Kas netingit, galit pasiskaičiuoti atsiperkamumą… Dienos kelionė (tik tiesioginės išlaidos) automobiliu: 7 Lt; viešuoju transportu: 6.4 Lt ir daug eiti; dviračiu: 0.06 Lt ir dvigubai greičiau. Grubiai per mėnesį susitaupo 150 Lt, o per metus, jei važiuojama 50% dienų – apie 1000 Lt. Man kaina toli gražu nėra pagrindinis kriterijus (labiausiai laikas), tačiau net ir taip skaičiuojant – apsimoka.