- This topic has 49 replies, 11 voices, and was last updated 10 years, 4 months ago by
.
-
Posts
-
Nenoriu kurti kitos temos, tai paklausiu čia. Pastebėjau kad kai kurie e-dviratininkai renkasi geared (reduktorinius) brushless variklius. Kodėl toks pasirinkimas, kai atrodo tiesioginio perdavimo brushless variklis tylesnis, patikimesnis? Ar čia dėl geresnio startavimo ir didesnio torque.
Draugas kai rinkosi, tai ju mazesnis svoris ir patys mazesni, ir minant nebuna pasipriesinimo, bet del to neveikia regeneracija.
Aš pasirinkau dėl paprastos priežasties: Jei motorą patrumpinam trečdaliu, jo galia sumažėja proporcingai – trečdaliu. Jei į atsilaisvinusią vietą įdedam 6:1 reduktorių, motoro apsukos išauga 6x, taigi gauname 6x daugiau galios. Tai rezultate bus 3x daugiau galios, o matmenys bei svoris panašūs.
Jei reikalinga regeneracija, tiesiog reikia blokuoti vidinę vienkryptę sankabą (arba jos nedėti). Bet tada minti bus beprasmiška, o kai kuriais atvejais ir stumti sunku.Šarūnai, o tai motoro efektyvumas nenukenčia ?, rezultate sukeli 3 katus įtampą ar pervynioji motorą ?
Jei motoras neskirtas tokioms apsukoms, tai žinoma, kad naudingumas prie aukštų kažkiek mažesnis gaunasi. Tik čia gal ne visai teisingas palyginimas, kadangi darant geared hub’ą motoras jau iškart skaičiuojamas aukštesnėms apsukoms.
O dauguma gearless hubų jau ir taip dirba kur kas žemesnėmis apsukomis, nei realiai galėtų. Dėl to daro kuo didesnį statoriaus diametrą ir prideda krūvą polių.Ieškojausi bet neatradau atsakymo. Tai dar vienas klausimas. Kada tas pats variklis prie vienodo paduodamo galingumo bet skirtingos įtampos kais mažiau? Pvz 36v 28a, 48v 21a ar 60v 17a? Paduodamas galingumas (1000w) visais atejais vienodas. Nes kaip aš įsivaizduoju, tai apvijas kaitina srovė, ir jei mes neviršijame gamintojo numatytos maksimalios variklio įtampos, tai kaip ir aukštesnė įtakotų mažesnį kaitimą.
Apvijas kaitina srovė, bet dar gali kaisti pati šerdis dėl sūkurinių srovių. Dėl jų, būna, net magnetai gana stipriai kaista (nes yra dengti vientisu nikelio sluoksniu). Bet pastarieji veiksniai dažniausiai nėra labai stiprūs ir priklauso nuo apsukų, o pagrindinė dedamoji – srovė. Apvijų šilumą paskaičiuoti labai paprasta: P=I²R…
O “paduodamas galingumas” yra labai abstraktus dalykas. Valdiklis paduoda srovę, kuri, beje, prie visų apsukų yra skirtinga, dar priklauso nuo baterijos varžos. Liaudyje priimta galingumą skaičiuoti taip: P = U*I = 48V * 20A = 960W. Bet realiai tai yra ne W, o VA (taip yra upsų galingumas vertinamas), kadangi maksimalūs U ir I niekada nebūna vienu metu.
Paprastas pavyzdys: turime 48V bateriją ir 20A valdiklį. Jei važiuojame 50% max greičio, motoras gauna 24V. Tą sudauginam su 20A ir turim 480W. Gana daug įtampos krenta visose varžose (akumuliatoriuje, laiduose, valdiklyje, apvijose), todėl maksimalios įtampos prie maksimalios srovės motorui duoti negalime. Standartinis “48V 20A” kit’as realiai išspaudžia tik apie 600-700W, tik ties tam tikromis apsukomis. Keliant apsukas virš šio “aukso vidurio” galia vėl mažėja.Dėkui už atsakymą. Panašiai ir galvojau, kad dalį tos šilumos galima paskaičiuoti pagal omo dėsnį, bet kita dalis priklauso nuo variklio konstrukcijos, važiavimo stiliaus, greičio ir kitų dalykų. Geriausia bandyti ir žiūrėti kaip geriau gaunasi.
Šiaip ta tema angliškai galima pasiskaityt čia: http://endless-sphere.com/forums/viewtopic.php?f=2&t=48753
- You must be logged in to reply to this topic.