- This topic has 30 replies, 5 voices, and was last updated 7 years, 6 months ago by
.
-
Posts
-
Laba diena, jūsų forume esu gan dažnas svečias, bet prisiėjo reikaliukas šioks toks. Esu studentas kaip matot ir prisireikė parašyt darbuką šiokį tokį, o tema tai elektrinio variklio greičio (rpm) valdymas (reguliavimas), todėl nieko nelaukęs nutariau kreiptis į jus ir išsiaiškinti visą veikimo principą, kur kas kame… Bus ir darbui darant ir pačiam aišku daugiausia naudos. Labai nepeikit jei ką tiesiog jei turit kokiu nuorodų ar medžiagos būčiau labiausiai dėkingas…
Pagrindinis valdymo principas, naudojamas greičio valdymui – PWM (pulse width modulation), kitaip tariant – pulso ilgio moduliacija. Ką ji daro? O ji daro taip: dirba panašiai kaip kintama įtampa. Tu tiesiog reguliuoji, kokiu dažniu atiduodami impulsai.
–
Pridedu dar ir link’ą į WikiPedia. Straipsnis tikrai paprastas ir aiškus.
Dar vienas STRAIPSNIS (pamoka sakyčiau), kuris padės suprasti, kas ir kaip.
O holo daviklis kur jungiasi? jo paskirtis kaip suprantu skaičiuoti variklio apsukas… tai jis turėtu dirbti ir schemoje butu kaip grįžtamasis ryšys? ar bloga linkme galvoju? (tiesiog tokie pamastymai).
Galvoji tai tikrai gerai, bet gal pradžioj pasižiūrėk paprastus valdiklius, kurie skirti pastovaus magneto DC motorams (PMDC, šepetėlinis (su angliais)). Jie nereikalauja jokių holo daviklių ar kitokių specifinių dalykų. Kai juos pilnai suprasi, tada tik pridėsi šį bei tą ir turėsi BLDC (brushless DC, bešepetėlinis (be anglių)) valdiklį.
:) Na mano versija būtų tokia.
Pradėkim žiūrėti iš kito galo – generatoriaus. Generuojama įtampa yra proporcinga apsukoms. Kiekvienas motoras yra tuo pačiu ir generatorius. Motoras sukdamasis taip pat generuoja įtampą, o suktis jis stengiasi tokiu greičiu, kad generuojama įtampa būtų lygi gaunamai įtampai. Tai išeina, kad visų elektros motorų apsukos yra tiesiogiai proporcingos įtampai. Padvigubini įtampą – padvigubėja ir apsukos.
–
Motorų valdikliai gali būtų su grįžtamu ryšiu ir be jo. Paprasčiausi yra be grįžtamo ryšio: jie tiesiog reguliuoja išėjimo įtampą ir tokiu būdu nustatomas sukimosi greitis.
Kiekvienas motoras nėra idealus ir turi apvijų varžą, kaip ir visi jungiamieji laidai. Jei motoras gauna apkrovos, padidėja laidais tekanti srovė, kuri sukuria įtampos kritimą juose. Tas įtampos kritimas leidžia motorui suktis šiek tiek lėčiau nei nustato valdiklio išėjimo įtampa, todėl, kai reikia tikslios apsukų kontrolės, yra daromas grįžtamasis ryšys. Jis gali būti įgyvendinamas matuojant motoro apsukas arba srovę – žinant grandinės varžą ir srovę, pagal Omo dėsnį, galima kompensuoti įtampos kritimą, taigi ir gan tiksliai nustatyti motoro apsukas. Dar tikslesnis metodas yra tiesioginis apsukų matavimas su kokiu nors jutikliu (holo, optinius ar pan.).
–
Dar galima išskirti DC motorus (su šepečiais) ir BLDC (brushless). Realiai šie motorai skiriasi tik tuo, kad viename apvijos perjungiamos mechaniškai (šepečiais), o kitame – elektroniškai (tranzistoriais). Kad motoras teisingai dirbtų, apvijas reikia perjunginėti laiku. Su DC motorais čia bėdų nekyla, nes apvijos persijungia “automatiškai”, pasisukus rotoriui – šepečiai susijungia su kitais kolektoriaus kontaktais. BLDC atveju, kad būtų laiku elektroniškai perjungiamos apvijos, reikia sekti rotoriaus poziciją. Tam paprastai naudojami trys loginiai holo jutikliai (BLDC motorai dažniausiai yra trifaziai).
BLDC valdiklis praktiškai susideda iš dviejų dalių: įtampos reguliatoriaus, nustatančio apsukas, ir komutatoriaus, pagal jutiklių signalus perjunginėjančio reikiamas apvijas (fazes).
–
PWM. Šiuolaikinėje elektronikoje įtampa yra reguliuojama PWM principu. Tai yra, dažniausiai, pastovaus dažnio impulsai su kintančio santykio viršutinio ir apatinio lygmens trukmėm. PWM privalumas – labai maži nuostoliai. Trūkumas – veikia tik su induktyvia apkrova (kai reikia įtampos) arba tik su aktyvia (kai reikia šilumos arba šviesos (pvz. kaitrinė lemputė)).
Na dėkui tamstai Šarūnui už pateikta informaciją, reikės dabar tik ieškoti kokios struktūrinės schemos pagal kuria galėčiau aprašyt veikimo principą… :) ačiū dar karteli ;)
Aišku nepamirštame ir mano bendravardžio Pauliaus ;) dekuj ir tau kad taip greit atsiliepei i mano pagalbos šauksmą :)
Sveiki dar kartelį, susidūriau su tokia problemėle, jog darbe būtinai turi būti struktūrinė schema, ir būtiniausiai PERDAVIMO FUNKCIJA su visais paaiškinimais kas ka reiškia formulėje ir taip toliau… taigi šiektiek panaršęs kažkaip nieko tokio detalaus neužtikau ir net nebežinau ka daryt, gal kas padėsit?
Struktūrinė schema yra slidus reikalas, nes ją kiekvienas gali pavaizduoti savaip. Tokiais atvejais reikia lankyti paskaitas ir gerai žinoti ko dėstytuvas tikisi. Deja nepagelbėsiu, nes nieko tikslaus aš taip pat negaliu parodyt. Dažniausiai geriausias variantas yra ieškoti informacijos dėstytojo nurodytoje literatūroje. O jei nenurodė – paprašyk.
ha ha… :D čia ironiškai truputį, dėstytojas tiesiog pasakė susigalvokit tema ir paruošt pristatymą skaidrėmis, jose turi būti struktūrinė schema ir perdavimo funkcija… čia būtinai, dar turi būti ir šiokia tokia fizikinė schema… jokios teorijos nedavė, turim tik internetą ir dar tokį vadovėlį “Automatinis valdymas” KTU… Čia darbas Automatinio valdymo teorijos paskaitai…
Tada struktūrinę daryk “nuo širdies” taip, kaip tau atrodo geriausiai. Jamk “MS Office Visio”, prisirink UML pavyzdžių kalną, žiūrėk kokius pagrindinius komponentus turi, kas su kuo ir kaip komunikuoja. Iš esmės, PIRMAS, ANTRAS ir toliau ieškokis pats, pagal šitą užklausą: dc motor controller block diagram.
–
Panašią klaidą apturėjau ir pats. Dėstytoja davė savo temas, bet tuo pačiu leido susigalvoti ir pačiam. Pasirinkau susigalvojimą pačiam. Kursinis buvo nenusisekęs…
Dėkuj mano bendravardžiui dar kartelį kažką panašaus radau dabar tik reikia pasiskaityt kaip ten viskas veikia… manau naudosiu šitokią schemą tik dar nežinau ka čia su ta perdavimo funkcija daryt… nes ieškant googlej BLDC transfer function kazkaip jau nelabai daug ir informacijos… O kur Paulius davet ten kaip ir yra jų tik ten kaip suprantu vat tokia funkcija tiktu bet cia DC su šepečiais nes po tokia schema parasyta “Block diagram of a dc motor (armature-controlled) system ” BLDC nieko panasaus….
Svarbu, kad ant kelio užvedėm bendrom jėgom :) Toliau žiūrėk ir galvok, nes iš manęs elektronikas labai jau nekoks ;)
Eh eh… nesuprantu jei BLDC perdavimo funkcijos nera tai gal ji tinka ir nuo paprato DC? nes grįžtamasis rišys tai kaip suprantu tokspat.. tik apvijų junginėjimas kitoks… Kaip manai?
Nesigilinau iš tiesų ;| Nuo šepetėlinio iš principo neturi tikti. Šepetėlinis motoras mechaniškai perjungia apvijas. BLDC reikia, kad valdiklis nurodytų jungimąsi. Net nežinau ar teisingai čia tau surašiau, bet kad BDC ir BLDC skiriasi tai faktas ;)
Pauliau, vakar buvau užsukęs pas dėstytoją pasiteiraut kaip ten su ta perdavimo funkcija, tai sakė nesiskiria perdavimo funkcija, nes grįžtamasis ryšys toks pat o jų skirtumas kad apvijos tik kitaip junginėjamos, bet įėjime tas pats, norima įtampa kurią keičiame sukinėjant akseleratoriaus rankenėlę (potenciometrą) ir nuo padidėjusios įtampos variklis greičiau sukasi,o BLDC su PWM valdymu naudojamas dėl ekonomijos… reikia mažiau galios, kaip supratau tai dėstytojas paaiškino taip… :) Žodžiu darysiu per savaitgalį darbą antradienį reikės pristatyt, tai pranėšiu kaip sekės :)
Pala, tai kad ir prie šepetėlinio DC naudojama PWM valdymas. Įtampą kaitalioti labai neekonomiškai, plius, tokie potencikai kurie laikytų 1kW kažin ar maži :)
- You must be logged in to reply to this topic.