- This topic has 30 replies, 5 voices, and was last updated 7 years, 6 months ago by
.
-
Posts
-
Abu, kas dėl sukimosi greičio, valdomi PWM’ais. Skirtumas tarp dc ir bldc, kad vienas turi mechaninius šepečius, kitas jų neturi. Abiejų tiek DC tiek BLDC greitis priklauso “tiesiškai” nuo impulso pločio ilgio (PWM) arba kitaip tariant įtampos. DC valdymas išvis nesudėtingas. BLDC valdyme reikia žinot rotoriaus pozicija, kad žnotum kurias apvijas paduot prie šaltinio. Panašu, kad dėstytojo aiškinimo iki galo nesupratai. Potenciometras naudojamas tik kaip interface, nusakyti impulso pločiui (PWM’ui). Galima ir su potenciometru padaryt, bet tai būtų labai nuostolinga. Didėjant galiom, gal net ir neįmanoma. Medžiagos internete tiesiog pilna, tiek vaizdinės, tiek rašytinės.
Vo Karolis čia iškart suskėlė taip, kad ir … suprantu :) Didėjant galiom, jau prie ~700W, joks potencikas ar reostatas ar dar koks mažesnis negu plyta daiktas, tiesiog nebelaiko… Gražiai dega arba savo saugiklius šaudo :) Bandžiau žaisti aš su tais valdymais. Vienintelė išeitis, geras kontrolierius.
–
Tai, kad su ta gazo rankenėle nėra kas. Jinai, tai dažniausiai elementarus potenciometras, kuris tik varžą keičia. Žinoma, kontroleris seka tuos pokyčius ir pagal juos keičiamas PWM on/off dažnis. Tik tiek :)
A nu tai tada taip ir galvojau :) Karoli nepyk, bet kartais reikia ir mokėt ieškot, matyt man nelabai sekėsi… :D Tai žodžiu gazo rankenėlė – potenciometras kuris jungiasi į kontrolerį, o šis nuo potenciometro pasikeitusios varžos ir rotoriaus padėties paskaičiuoja reikiamą impulso plotį ir ji nukreipia į reikiamas apvijas… Gal geriau sakyt tranzistorius kurie prijungia apvijas prie maitinimo šaltinio… Teisingai susidėsčiau veikimą savo smegeninėj?
Taip, teisingai. Rankenėlėj gali būti ir ne potencas (dažniausiai – holo jutiklis), bet veikimo esmė ta pati, tai nesigilink labai.
Kontroleris nusiskaito potenciometro poziciją ir pagal tai nustato motorui duodamo PWM plotį. Iki šios vietos DC ir BLDC kontroleriai, iš esmės, yra vienodi. BLDC kontroleris skiriasi tik tuo, kad papildomai turi rotoriaus pozicijos sensorius (vėlgi, holo jutiklius, dažniausiai tris), taip pat daugiau tranzistorių – kiekvienai apvijai valdyti. Vienam motoro laidui – du tranzistoriai. DC motoras turi 2 laidus, taigi reikalingi 4 tranzistoriai (jei nereikalingas stabdymas ir reversavimas, pakanka vieno tranzistoriaus ir diodo); BLDC – 6 tranzistorius arba jų kartotinį skaičių (jei dubliuoti, siekiant padidinti galią).
Ačiū Šarūnai, trumpai tiksliai ir aiškiai… :) darbas kaip ir juda tik Perdavimo funkcija ramybės neduoda nes radau kokias 3-4 ir visos skirtingos…
Sveiki, labai ačiū visiems padėjusiems mano iškeltais klausimais… Darbą atsiskaičiau dėstytojas sakė už darbą 8-9.. :) kas mane labai tenkina…;) O aišku didžiausia nauda jog supratau kaip viskas veikia ir kaip viskas susiję… :) Kaip sakant ka išmoksi ant pečių nenešiosi… :) O žinios kaip žinome didžiausias turtas… ;) taip kad dar kartą didelis dėkuj ypač Šarūnui ir Pauliui kuris nepasivargino sekmadienio popietę skambtelt ir padėt ;)
Laba diena visiems forumiečiams :) kreipiuosi dar karteli į jus su prašymu ir klausimu ar įmanoma ir ar daromas variklio sukimosi valdymas panaudojant PID valdiklį? ir ar yra suprantančių kaip reikia programuoti PID ant AVR mikrovaldiklių?
Kažkaip nematau prasmės ten PID naudoti. Dauguma kiniškų valdiklių tiesiog keičia PWM plotį ir taip reguliuoja įtampą, kas nėra labai protinga. Gan malonus yra sukimo momento valdymas. Tai daroma užkeliant PWM iki 100%, tačiau tuo pačiu jį ribojant pagal esančią srovę, kurios riba priklauso nuo rankenėlės pozicijos. Tas reikalauja kiek gudresnės programos ir sudėtingesnės analoginės dalies (3 šuntų, opampų).
Tokį metodą naudoja Kelly valdikliai, net patys mažiausi dviratiniai (≥$79).
O šiaip pats PID’as tai gan paprastas yra. Sudėtinga tik parametrus teisingai sustatyt.
Sveiki, noriu paklausti gal kam bus nutikę kas panašaus. Keičiau Hondai acordui sankabą su smagračiu. Meistrai dėdami nepadėjo greičio daviklio tarpinės, daviklį “nutarkavo” todėl reikėjo keisti greičio daviklį prie pavarų dėžės, nes neberodė spidometras greičio. Pakeitus daviklį rodo greitį iki kol pravažiuoji apie 50 km. Išėmus, pravalius daviklį spidometras rodė greitį, bet pravažiavus 50 km vėl neberodo. Nebežinau ką daryti. gal kas turit minčių kas galėtų būti?
- You must be logged in to reply to this topic.