- This topic has 6 replies, 4 voices, and was last updated 13 years, 4 months ago by
.
-
Posts
-
Li-ion, 42V 1.8A įkroviklis, mano 36V 10Ah akumuliatorių krauna 5.5h. Mano manymu, per ilgai. Ar įmanoma, ir kaip pakrauti greičiau, manau pirkti galingesni įkroviklį. Pvz: iš …Ping Battery. com 45V 2.5A. Ar bus geriau? Dabar kraunant, akumas net nešyla. Dvylika mėlynų kaladžių pridėta, rašo, kad Li-Fe-Po4, bet aš abejoju. Šarunas kažkur čia rašė, kad mėlynos- š..das, tai gal dėlto ilgai kraunasi. Padėkit, jei kas, galit išspręsti tą problemą.
Dėkoju.
Nu mano manymu tai visai ne per ilgai, viskas cia normaliai.
Tik jei tavo batarke leidzia, tai pirk ne 2.5A, o 5A, nes kitaip skirtumo nepajusi. Ping’o pakrovejas tikrai veikia neblogai, tik biski brangus ir kuleris garsiai uzia, reiktu pasikeisti.
O akumas pas mane kraunant tiek 2A tiek 5A visiskai saltas.
Tai, kaip suprasti ,Elektrinis-dviratis.eu aprašymą: Krovimo metupaprasta ličio jonų baterija turinti ličio kobalto oksido priemaišų (LiCoO2) reikalauja krovimo dvejomis pakopomis: 1 yra kraunama pastovia srove kol baterija būna įkrauta iki 60%, 2 yra kraunama pastovia įtampa likusius 40%. Prima krovimo pakopa trunka apie 2 valandas, antra krovimo pakopa irgi 2 valandas. LiFePO4 akumuliatoriai yra kraunami tik viena pakopa, naudojant pastovią srove, tai trunka tik 2 valandas.
Pala, ličio geležies kartais ne trim – keturiom pakopom kraunama?
Quote:0-T1:
Precharge stage. When the voltage of the cell is lower than 2.5V±0.1V, the charger will use pre-charge
current to charge the battery.
T1-T2:
Current ramp up stage. When the voltage reach to 2.5V±0.1V, charge current will ramp up from wake up
current, and at the end of this stage, the current will be set to fast charge value by the MCU.
T2-T3: Constant current stage. Charge battery with fast charge current, until the cell voltage reach up to 3.65V.
T3-T4:
Constant voltage stage. In this stage, cell voltage will be kept under 3.65V while charge current gradually goes
down. When the charge current is smaller than cut-off current(normally 1/10~1/8 fast charge current),MCU
terminated charge process and indicates full.
Paimta iš ESF
Precharge pakopa naudojama tik esant kritinėms sąlygoms – kai akumuliatorius yra iškrautas daugiau nei galima. LiFePO4 atveju tai yra <2V/cell. Su atsarga dažniausiai imama 2,5V. Precharge nėra būtinas, tai tik šiek tiek pailgina akumuliatoriaus tarnavimo laiką esant dažnoms kritinėms situacijoms, kas nėra realu praktikoje. Nebent nenaudojamas BMS arba jis blogai veikia.
“Current ramp up” pakopa tėra perėjimas iš precharge į normalų krovimą, kas tėra elementarus laipsniškas srovės padidinimas. Laisvai galima šitos pakopos nenaudoti ir srovė tiesiog perjungti į didesnę.
O tos constant current ir constant voltage pakopos taip pat tėra labai sureikšmintos ir tik be reikalo įneša sudėtingumą į visą procesą. Iš tikro įkroviklis tėra paprastas stabilizuotas maitinimo šaltinis su srovės ribojimu. LiFePO4 atveju, kraunant vieną celę, reikalingas 3,65V įtampos šaltinis. Kad prijungus nepilnai įkrautą celę srovė nešoktų aukščiau saugios ribos, šis šaltinis turi turėti srovės ribojimą. Na ir krovimas vyksta labai paprastai: prijungiamas akumuliatorius prie 3,65V įtampos šaltinio, bet, kadangi akumuliatoriaus įtampa yra gerokai mažesnė, stipriai išauga srovė. Tą srovę riboja maitinimo šaltinis, sakykim 1A. Šaltinis tai daro mažindamas savo įtampą iki tokios vertės, prie kurios srovė tampa 1A. Akumuliatoriui kraunantis jo įtampa didėja, taigi įtampą dideina ir maitinimo šaltinis, kad srovė išliktų pastovi. Įtampa yra didinama tol kol pasiekiama 3,65V riba, nuo kur jau nebedidinama ir laikoma pastovi. Kaip žinia akumuliatorius ir jungiamieji laidai turi kažkokią varžą, dėl kurios, tekant srovei, susidaro įtampos skirtumas: sakykim, kraunant akumuliatorių 1A srove, įkroviklio įtampai esant 3,65V, akumuliatoriaus įtampa gali būti tik 3,5V. Toliau kraunant 3,65V įtampa, akumuliatoriaus įtampa (3,5V) vis didėja ir artėja link įkroviklio įtampos (3,65V). Na ir natūraliais, mažėjant įtampų skirtumui (kritimui varžoje) mažėja ir srovė. Laikoma kad akumuliatorius yra pilnai įkrautas kai srovė nukrenta iki 0,02C, šiuo atveju 20mA.
–
Viskas skamba komplikuotai, bet realiai tai tėra paprastas maitinimo šaltinis su srovės ribojimu ir gali būti surinktas vos iš kelių detalių. Jokia logika krovimui nereikalinga, jos reikia tik krovimo pabaigai nustatyti (kai srovė natūraliai sumažėja) ir jei naudojama precharge funkcija.
Ličio akumuliatorių krovimo procedūra yra pati paprasčiausia iš visų. Sudėtingumas atsiranda tik multicell sistemose, kur reikalingas balansavimas. Na ir apsaugos, bet tai jau BMS funkcija. Sudėtingiausia procedūra – NiMH/NiCd akumuliatorių, kur padavus srovę reikia stebėti įtampą, kuri palaipsniui kyla, o įsikrovus akumuliatoriui ima šiek tiek mažėti – tai tas taškas, kai būtina išjungti krovimą.
–
Va, kaip tik į temą parodysiu:
Tai yra mobilaus telefono akumuliatoriaus įkroviklis, kurį pasidariau kelionei dviračiu. Daikto ilgis apie 12mm. Keliavome po Estijos salas miškais (tiką grįžau), gyvenom palapinėse 10 dienų. Nebuvo kur įsikrauti telefono, taigi, pirkdamas maistą tuo pačiu nusipirkdavau 1,5V AA dydžio baterijų, iš kurių, su šiuo daikčiuku, kraudavau akumuliatorių (tiesiogiai, išėmęs iš telefono).
Pasiteisino. Ankstesnėse kelionėse esu bandęs krauti telefoną nuo dinamos ir saulės elementų. Dinama nepasiteisino dėl mažos galios ir gana didelės apkrovos mynimui – apsikarsčius tašėm ir taip sunku minti, o čia dar papildoma apkrova… Na ir galios nepakako telefonui krauti (per telefono krovimo jungtį). Saulės elementas nepasiteisino dėl absurdiškai lėto krovimo – kelias dienas palaikius ant saulės tarpinį akumuliatorių įkraudavo vos keliais procentais. Plius, daiktas brangus ir didelis. Kelionės metu batareikoms išleidau kokius 15 Lt – su tokiom išlaidom kartą per metus galėčiau keliauti 10 metų, kol pasiekčiau saulės elemento ar dinamos kainą.
- You must be logged in to reply to this topic.