Pigūs varikliai montavimui į rėmą

[karpis]

Na tai aš ir bandau paklausti to, kas su teorija gerai susipažinęs. užmesti akį į tuos išvardintus daigtus ‘pas generatorių’, parašyt numanomą galią, apsukas ir kt. Pvz. 110A generatoriaus (alternator), kaip variklio.
Jei be pastovių magnetų tai bus mažas torque, nors ir suksis? Rusai toje temoje
kuri pacituota nekalba apie pastovius magnetus. O kitų temų su realiais pvz.
video važiuojančio transporto, naudojant generatorių kaip motorą – ne taip ir
randasi, gal galit parodyt tokių pvz. (naršau dažniausiai su mobiliu, riboti mb, tad sunkiau su paieška).

[karpis]

vieną radau :-D

(gaila darbe negalima žaidimais užsiimti ir kompai be garso)

[rtl]

Tadai papasakok ka zinai apie generatoriaus perdaryma, kaip suprantu marijos zemeje busi vienas ta kryptimi pajudejas.Mielai pratesciau tavo pradeta darba,ir sumalonomu priimciau dovana.
Aš savo kukliu supratimu maniau kad žadinimas generatoriuje vs pastovus magnetai torkui neitakoja, visa beda ta kad 2-5 amperai paleidziami vejais? Ar klystu?
p.s.
Suprantu kad elektros dievai “lowendu:,T.Y NEKOMERCINIAIS projektais nesidomi,bet visitik del bendros idejos, raskite laiko mažiesiams broliams:)

• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.
• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.

[Šarūnas]

Stipresnis žadinimas reiks mažesnė Kv ir didesnį Ki. Kitaip tariant, kuo didesnė žadinimo srovė, tuo daugiau sukimo momento galima išgauti (iki tam tikro ribos), bet bus mažesnis greitis.
Tai yra labai geras būdas pasidaryti “variatorių”, taip pat gera alternatyva moderniam “field weakening”. Kitaip tariant, yra galimybė sukti žymiai greičiau, nei maksimalus greitis.
Būtent šiuos du parametrus ir keičia ant generatoriaus sumontuotas reguliatorius, šaltkalvių dar vadinamas “rele”: reguliuoja žadinimo srovę taip, kad generatoriaus išėjimo įtampa ir srovė būtų normos ribose plačiame variklio apsukų diapazone.
Kalbant apie perdarymą, kažkaip nematau nieko sudėtingo: pašalinamas diodinis lygintuvas ir ten jungiamas motoro valdiklis.

[rtl]

autoriaus komentarai:
Hello, a 130 Amp alternator should work great and could give you speeds of 50KMh+. If you want some good output power from an alternator you will need a high voltage brushless controller that is normally used for big rc helicopters. I used a hobbywing flyfun 100A HV controller. It is rated for 50volts and 100 Amps. A good thing would be if you made a small trial version first with a simple cheap brushless esc for rc planes with around 12V and 30 Amp rating. just to see if it works. The speed is controlled with a servo tester box that is connected to the brushless controller. The brushes and the slip rings located beneath the brushes have to stay on the alternator. You will need to find a way to remove or at least disconnect the voltage regulator that is located near the brushes. On the connections to the brushes you need to apply a small voltage of around 5 volts. This is neccasserry to energize the magnetic field of the rotor. The lower the voltage on the rotor, the higher the rpm of the alternator but the lower the output torque and vice versa.

You also have to remove the rectifier diode bridge from the alternator to get to the 3 or 6 copper stator wires. If you end up with 3 wires, you are lucky and you can just connect them to the output of the brushless controller. If you end up with 6 wires like in my case, you first have to measure which sets of 2 wires form a winding and then you have to make a delta wire connection to end up with 3 connections. There is no easy way to tell,or measure which side of the winding is the beginning or the end but you have to connect the correctly otherwise the alternator will not run.. I also did it on trial and error.

[Tadas]

Šarūnas labai paprastai ir aiskiai viska apibudino.Siulyciau neiti mano keliu kai perdarinet bandziau generatoriu i pilnaverti bldc varikli.Beje mano nebaigtas projektas jau pas Kesta.Lyg ir susidomejo jis tai nenustebciau kad po Joniniu tas daiktas suktusi :).Zodziu siaip visi sitie zaidimai su perdarymu is siukslyno ar kitur gaunamais donorais tinka pagrinde tik ziniom gilinti ir igudziam tam tikriem auginti.Realios ilgalaikes naudos nesitikekit nes deja kaip ir viskas siame pasaulyje remiasi i du polius tai arba laikas arba pinigai.Taigi Jei norit persidaryti generatoriu i motora reikes generatoriaus ir dvieju kontroleriu is RC parduotuves vieno galingo kokio sakyciau apie 100A kad laikytu o rotoriaus zadinimui pakaktu apie 10 kart silpnesnio ir zemos itampos iki 12V.

[rtl]

Man nepavyksta suvokti. Ar energija suvartota zadinimui (su salyga kad tai gali atlikti pastovus magnetai) – eina i nuostolius, ar vistik ji kazkaip atlieka darba?
Koks tokio variklio NVk optimistiniu scenarijumi?

[rtl]

Alternators are pretty cool, because they have 3-phase windings, and a wound claw-pole type rotor powered through brushed slip rings. When operated as a motor rather than generator, you put a current into the rotor to generate a magnetic field, instead of using permanent magnets. Then you can commutate it like any other 3-phase motor. Since you can control current to the rotor, you can on the fly change the torque constant of the motor by increasing or decreasing this current. This effectively gives the motor a continuously variable transmission. Start out at low speed with high field current for high torque, and then back off the field current as you speed up, so that you can reach high top speeds.

[Tadas]

Realiai tai geras reikalas jeigu nereik daznai kaitaliot ir jei galima patogiai keist ta zadinima.Naudingumas priklauso kaip efektyviai reguliuosi viska vaziuojant.Riedet toks daiktas gali geriau nei motorai su pastoviais magnetais nes isjungus zadinima jis tiesiog rieda be pasipriesinimo praktiskai.Aisku nepamirsk kad tai sepetelinis variantas ir reik ziuret koki donora paimi ar sepeciai tvarkingi ir juos priziuret kazkiek.

[Šarūnas]

Atsakant į klausimą, žadinimui sunaudota energija eina į nuostolius. Tačiau tos energijos ne tiek ir daug, vos 20-30W, kas ištirpsta bendrame nuostolių rinkinyje.
Žadinimui reguliuoti galima naudot paprastą pigų DC motoro valdiklį. Reguliavimą galima automatizuoti (arduino?) pagal motoro dažnį ir akseleratoriaus rankenos atlaužimo kampą… Reikėtų pasimodeliuoti, kokia kreivė būtų optimali. Bet potencialo yra nemažai.

Dėl šepečių pernelyg nesijaudinčiau, pakaitiniai kainuoja vos eurą-du (neseniai keičiausi), o tarnauja ne vieną 100 tūkstančių km.

Bet svorio tai nemažai, realiai tokiame svoryje tilptų kur kas galingesnis mid-drive motoras (bet ir kainuos belekiek).

[karpis]

Įdomu labai, bet reikia azarto ir daauug laiko užsiimti.. O dar klausimėlis, ar galima padauginti tos žadinimo srovės per daug kad (kažkas) blogo nutiktų? Nes dažniausiai norisi turėt mažesnes apsukas, daugiau torque (nes dažniausiai sudėtingiau padaryti redukciją iki rato, kuo jos didesnės reikia). Ar realu turėt lėtai besisukanti motorą (kokių iki 2000rpm) iš generatoriaus?
—
Dar susijęs klausimėlis, su taip.vad. ‘universal motor’ tokie “field weakening” metodai veiktų? konkrečiai turiu atrodo 2KW kampinį šlifuoklį, jo viduriai beveik tokie kaip pirmam pav.: http://www.electricaleasy.com/2014/02/universal-motor-construction-working.html
grafikas rodo kad pajungus nuo DC -torque ir speed didesni. Jei pabandyti -kokia DC įtampa tiktų, ir kokia “field weakeningui”? Kampinis šlifuoklis ‘by default’ skirtas 220V AC.

• This reply was modified 8 years, 7 months ago by karpis.

[sopkis]

Tai logiškai pagalvok – padavus PER DAUG SROVĖS perkais ir sudegs bet koks variklis, taip bus ir su ta perdaryto generatoriaus žadinimo apvija. Galingas žemasūkis su dideliu torque iš jo nesigaus, teks didinti apsukas. Šarūnas labai gerai apibūdino – su žadinimo reguliavimu gauni elektroninį variatorių. Iš vietos išvažiuoji su didesne žadinimo srove ir automatiškai didesniu torque (bet variklio NVK bus žemas), o poto mažindamas žadinimą pasieki normalų greitį.

[rtl]

Ideja del el. pavaru dezes idomi, reik mastyt kaip praktiskai realizuoti.
Ta proga,ieskau pirkti sensorless 100A valdiklio, jai turite – mielai priglausiu,ar bent nurodysite kelią kur isigyti.
Dar pora klausimu -kampas ,kokio reiktu?120?

[Šarūnas]

Reikia turėti mintyje, kad kiekvienas motoras konstrukciškai turi sukimo momento ir apsukų ribas. Su apsukom viskas kaip ir aišku – išsilaksto nuo išcentrinės jėgos (ir dega šepečiai, jei DC motoras). O Sukimo momentą riboja geležis, kuri nuo didesnio magnetinio lauko įsisotina ir srovės didinimas nebekelia sukimo momento.
Tokio “variatoriaus” nemažas pliusas tas, kad maksimalų sukimo momentą galima pasiekti ir su kur kas mažesnės srovės valdikliu. Pvz. su 50A vietoje 100A, jei greitis iki 50%…
Kitaip tariant, esant mažiems greičiams galima išlaužti žymiai daugiau sukimo momento su ta pačia statoriaus srove, kas reiškia, kad jis mažiau kaitinamas, o rezultate padidėja galingumas. Aišku iki geležies ribos, kuri įvairiuose motoruose gali būti įvairi: gali būti kelis kartus aukštesnė už numatytus galingumus, bet pasitaiko ir kad įsisotinimas pasireiškia vos keliais procentais viršijus galią.

Jei valdiklis besensorinis, sensorių kampas nesvarbus.. :)

[rtl]

Šarūnai būk fainas, parašyk suprantamai sensorless vs sensored valdikiu palyginima.Tauta padėkos:)

[sopkis]

O kas ten nesuprantamo? Sensored – kai kontroleris rotoriaus padėtį mato pagal holo daviklius ir pagal tai komutuoja fazes. Sensorless – kai kontroleris pats matuoja rotoriaus padėtį pagal variklio EVJ ir pagal tai komutuoja fazes.

[rtl]

Nuuu,o toliau?Tiek as ir pats be komentaciju sugebu suprasti.

• This reply was modified 8 years, 7 months ago by rtl.

[karpis]

Bet stovint motorui EVJ nesusidaro ir sensorless nelabai gali ka pasukti, nes nežino kad reikia, ar ne? Minusiukas – reikės el. transporto startui pradėti sukti motora kažkokiu mechaniniu būdu.

[sopkis]

Bet kažkaip pajuda ir važiuoja. Kontroleriui užtenka paduoti vieną fazių kombinaciją, ir net prie nedidelio radialinio greičio kontroleris jau pamato esamą poziciją, kad toliau veikti tinkamai. Važinėjau, žinau. Būdavo momentų kad sutraškėdavo kol normaliai poziciją pasigaudavo, bet tikrai ne taip kad negalėčiau normaliai iš vietos pajudėti.

[Šarūnas]

Yra įvairių metodų rotoriaus pozicijai nustatyti stovint. Vienas jų – induktyvumo matavimas. Dėl magnetų padėties ir skirtingo magnetinio srauto, fazių induktyvumas kažkiek skiriasi. Starto metu valdiklis leidžia aukštą dažnį (HF injection) ir išsimatuoja induktyvumą. Tada jau žino kokia pozicija ir gali pradėti duoti teisingos krypties srovę.
Aišku realybėje šitas dalykas nėra toks paprastas, o, ypač pigienose, šitas gana dažnai grybauja, nes, kol greitis labai mažas, bandoma vienu metu matuoti induktyvumą ir duoti realiai apčiuopiamą srovę motorui išjudinti. Dėl to pajudėjimo sukimo momentas būna kiek mažesnis, o dažnai ir nelabai sklandus.

[Author]

Posts