Elektromobiliai: konferencija seime

Vakar ryte (2011-10-26 10:00) LR seime vyko konferencija apie elektromobilius ir jų parko plėtrą. Renginį inicijavo seimo narys Egidijus Vareikis, ačiū jam už tai. Apie planuojamą renginį žinojo keli elektromobilių asociacijos (LEA) nariai, tačiau manęs ši žinia kažkodėl nepasiekė, taigi teko pasitenkinti internetine transliacija.

Kalbas rėžė visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys: LEA, automobilių pardavėjų atstovai, automobilių-elektromobilių perdirbėjai (LEA vardu)… Žodžiu, niekas nepraleido progos pasireklamuoti ir netgi bandyti prekiauti savo produkcija seime.

Apibendrinimas

Konferencija truko virš keturių valandų, o per jas naudingos informacijos išsakyta buvo ne per daugiausiai, taigi pamėginsiu apibendrinti esminius naudingus faktus.

Elektromobilis – jėga

Virš valandos trukmės kalbos ir įrodinėjimai, kad elektromobiliai yra labai gerai ir svarbu.

Reklama seime

Virš valandos trukmės reklaminio turinio pranešimai apie nuostabią atstovaujamų gamintojų produkciją.

Subjektyvios įžvalgos

Kelios labai paviršutiniškos, subjektyvios ir neypatingai prasmingos įžvalgos. Kaip supratau iš apibūdinimo (elektromobilio komfortas nulinis, kaina virš 100’000Lt) kalba ėjo apie Tezzari Zero – šiuo konkrečiu atveju, mašiniukas tikrai nevykęs ir neturėtų būti atsvaros tašku.

Kas pirmas: elektromobilis ar infrastruktūra?

Vytauto Jokužio svarstymas kas turėtų būti pirmas: elektromobilis ar įkrovimo stotelė, bei išvada – “elektromobilis”. Šioje vietoje aš nesutinku.

Mano nuomone, pirmos turėtų atsirasti įkrovimo stotelės. Aš žiūriu iš paprasto vartotojo pusės: pats esu važinėjęs elektriniu dviračiu, elektriniu motoroleriu bei elektromobiliu ir eksploatacijos metu susidūriau su problemomis. Problemos buvo labai didelės, bet ne techninės, netgi priešingai: vienu įkrovimu nuvažiuojamo atstumo pakako, komfortas ir važiavimo dinamika kur kas geresni nei įprasto automobilio. Visa problema tame, kad aš gyvenu daugiabutyje, o artimiausias garažų kompleksas – už dviejų kilometrų. Kur man krauti elektromobilį? M?? Jei dabar rinkčiausi kokį naują automobilį norėčiau vairuoti, tai tikrai būtų elektromobilis. Tačiau mintis, kad diena iš dienos man reikės baisiausiai vargti, kad jį įkraučiau, garantuotai pastūmėtų pirkti tradiciniu kuru varomą kibirą. Neturiu statistikos po ranka, bet įtariu, kad didžioji dalis gyventojų yra tokioje pačioje bėdoje kaip ir aš – gyvena butuose.

Pirmos turi atsirasti stotelės. Kol nebus kur patogiai ir negaištant laiko įkrauti elektromobilių, tol niekas nenorės jais važinėti. Ir čia joks dirbtinis skatinimas nepadės.

Įkrovimo būdai: standartinis, greitasis, akumuliatoriaus keitimas

Diskusija apie krovimo stoteles, greito įkrovimo stoteles ir greito akumuliatoriaus pakeitimo stotis. UAB Elinta atstovo ir LEA nario Vytauto Jokužio įžvalga, kad akumuliatoriaus pakeitimas plačiam naudojimui ir mūsų klimatui yra visiškai netinkamas. Į šį Jokužio pareiškimą atšovė UAB Sostena vadovas Donatas Karčiauskas (nekartosiu ilgos kalbos ir atpasakosiu esmę):

Jokužis yra neteisus, kadangi Renault diegiama “quickdrop” greito akumuliatoriaus pakeitimo sistema yra labai puiki ir tinkama Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Šviežiai įkrautas akumuliatorius pakeičiamas vos per kelias minutes.

Mane šis pareiškimas šiek tiek šokiravo, taigi norėčiau ponui Donatui užduoti kelis retorinius klausimus:

• Ar Renault siūloma sistema bus suderinama su visais rinkoje jau esančiais ar bent jau ateityje atsirasiančiais įvairių elektromobilių gamintojų modeliais? Mano žiniomis, daugumos dabartinių elektromobilių akumuliatoriai skiriasi ir yra taip giliai, kad jiems išimti reikia nuardyti pusę automobilio. O jei ir visi ateityje gaminami elektromobiliai turės priėjimą prie akumuliatoriaus per dugną, labai abejoju kad visi bus greitai pakeičiami.

• Mano žiniomis, ilgam akumuliatoriaus tarnavimo laikui užtikrinti yra būtina į akumuliatoriaus dėžę integruota aktyvi šildymo ir šaldymo sistema, specializuota akumuliatoriaus valdymo sistema. Ar visos šios sistemos bus suderinamos tarp skirtingų elektromobilių modelių? Na niekaip tuo negaliu patikėti.

Mano nuomone, akumuliatorių keitimo sistema galėtų būti tinkama tik privačiuose ir gan dideliuose parkuose, kur turimas didelis vieno modelio transporto priemonių skaičius: viešasis transportas, taksi, kurjeriai ir kt. O tokią sistemą siūlyti diegti kaip viešo naudojimo degalų kolonėlių pakaitalus paprastiems vartotojams yra visiškas absurdas. Modelių tai bus ne vienas ir ne dešimt.

Sugalvojimas ką daryti įvertintas 240 kLt

Diskusijos apie elektromobilių plėtros galimybių studiją. Tam, beverčiam ištaškymui, iš biudžeto paskirti 240’000 Lt, kurie neabejotinai nusės kažkieno kišenėje bei prabangių daiktų pavidalu.

Apibendrinimas: galvosime ką daryti

Apibendrinimai ir kitokio skatinimo galimybių aptarimas: leidimas elektromobiliams važiuoti “A” juosta, nemokamas parkavimas centre (čia jau galime dėti pliusą, tvarka įsigaliojo nuo š.m. rugsėjo 1d.). Trumpi pasamprotavimai, priminimai kad biudžete nėra pinigų, jokių konkrečių išvadų.

Išvados

Kadangi negavau progos pasisakyti konferencijoje, savo mintis išsakysiu čia. Lietuvos biudžete tikrai yra prasti reikalai ir, akivaizdu, negalime taškytis pinigais. Tačiau, ar tikrai tų pinigų reikia tiek jau daug? Ar leidimas elektromobiliams nemokamai parkuotis miesto centre daug valstybei kainuoja? Nekalbu apie laikus, kai elektromobiliai sudarys didžiąją parko dalį, galvokime apie dabartį. O kiek kainuoja leidimas važiuoti visuomeninio transporto “A” juosta? Nieko, tik kažkam šiek tiek užpakalį pajudinti ir kelis parašus padėti.

Naujo elektromobilio ir įprasto automobilio kaina skiriasi ne tiek jau daug. O kiek procentų naujų nupirktų automobilių sudaro varomi elektra? Kaip manot, kodėl niekas nesirenka elektromobilio? Sakot, kaina? Konferencijos metu buvo pranešta, kad virš 80% naujų automobilių perka įmonės. Verslas perka naujus automobilius, nes remonto prastovos neša didelius nuostolius. Manot, tepalų, dirželių keitimas ir kita profilaktika verslui labai apsimoka? Viso to nereikia elektromobiliams, bet jų, kažkodėl, verslas nesirenka. Kodėl?

Kaip jau minėjau, niekas nenorės elektromobilio, kol nebus sudarytos sąlygos patogiai eksploatacijai. Žmonės amžinai dievagojasi, kad elektromobiliai yra brangūs ir nuvažiuoja tik 100 km. Didžiąją kainą sudaro akumuliatorius, o vienu reisu mieste nuvažiuoti 100km turbūt retas vairuotojas sugebėtų. O kaip jums tokia schema: su mintimi, kad bet kada ir bet kur galima bus įsikrauti, nusiperkam pigius elektromobilius su mažu akumuliatoriumi, kuriuo galima būtų nuvažiuoti, sakykim, 50 km. Važinėdami po miestą daug kur stabtelim – gal būt valandai prie kino teatro, o, gal būt, visai dienai prie darbo. Prisiparkavę prijungiam krauti ir einam savo reikalais. Sutvarkę reikalus elektromobilį randame dalinai ar pilnai įkrautą ir važiuojame toliau, kur procedūra kartojasi. Reikia mieste įkrovimo taškų. Daug taškų. Tiek, kad pasistatęs automobilį daugiabučio kieme ar atvažiavęs į darbą galėčiau nevargdamas šalia rasti rozetę. Tiek, kad be problemų galima būtų prisijungti laidą daugumoje parkavimo vietų, prie ofisų, parduotuvių, pramogų objektų. Visur, kur šiandien yra parkuojami dabartiniai automobiliai ilgiau nei 15 minučių. Žinoma, laido kaišiojimo ritualas ilgainiui pabostų, tačiau, turiu vilties, kad sprendimas bus rastas. Pavyzdžiui, gal bus ištobulintos ir įdiegtos indukcinio krovimo sistemos, kur iš vis nereikės nei piršto pajudint, pakaks tik prisiparkuoti tinkamoje vietoje, o krovimas bus atliekamas per atstumą, dugne įmontuota rite.

Taip, krovimo taškų įrengimas kainuoja. Bet! Visiškai nebūtina taškytis milijonais ir statyti specialių įkrovimo stotelių. Tam, pradžiai, pilnai pakaktų paprasčiausios dėžutės su rozete, be jokios apskaitos. Tegul, pradžiai, elektra būna nemokama – juk tų elektromobilių yra ir dar ilgą laiką bus vienetai. Va, prie Energetikos muziejaus jau pusę metų stovi nemokama įkrovimo stotelė, o per tą laiką, aptarnaudama visas Vilniaus elektrines transporto priemones,  elektros prisuko už vos kelioliką litų. Vien jau už tuos 240’000 litų, skirtų “galimybių studijai”, galima būtų mieste pastatyti bent 50 paprastų rozečių. Reikėtų vieną kartą susiimti, įdiegti kelis šimtus rozečių mieste ir pasibaigtų visos sapalionės apie galimybių studijas ir kaip viskas yra blogai. Investicijos toli gražu nėra didelės, o efektyvumas garantuotas. Na o ateityje, kai elektromobiliai sudarys ženklią parko dalį, nemokamas rozetes mieste galima būtų pakeisti į gudresnius stulpelius su apskaita ir galimybe patogiai atsiskaityti.

Sekantis žingsnis būtų įrengti kelias greito įkrovimo (15 minučių) stotis, kuriomis galėtų naudotis tarp miestų važiuojantys “keliautojai” bei visi tie, kurie amžinai pyksta dėl mažo įveikiamo atstumo. Mano nuomone, greito įkrovimo taškų, tokiam miestui kaip Vilnius, pakaktų 3-5. Jie galėtų būti įrengti prie, pavyzdžiui, maitinimo įstaigų, kur keliautojas galėtų pasistiprinti prieš ar po kelionės.

Žinoma, esant geroms eksploatacijos sąlygoms, be dirbtinio finansinio skatinimo elektromobilius rinksis tik tie, kurie sau gali leisti naują transporto priemonę. Visi vidutiniokai, tokie kaip aš, toliau važinės senais automobiliais, tačiau, bėgs metai ir vis vien persės už naudoto elektromobilio vairo. Jei biudžete atsirastų vietos skatinimui nubraukiant PVM nuo paprastam miestiečiui pateikiamos elektromobilio kainos, tai jau būtų labai didelis žingsnis finansinio skatinimo link. O ir pastangų, rodos, nereikia tiek jau daug. Kažkodėl įtariu, kad prieš keletą metų vykdytoje kompiuterinės įrangos pirkimo skatinimo programoje buvo išleista gerokai daugiau pinigų, nei būtų nesurinkta PVM nuo naujų elektromobilių įsigijimo.

Rimtai, aš visam šitam reikale nematau nei techninių, nei finansinių problemų. Reikia tik vieną kartą susiimti ir padaryti.