Muitinė ir savarankiškas deklaravimas – 2 dalis

Aš iš anksto atsiprašau tų, kam neįdomu, kad tai jau ketvirtas straipsnis šita tema, bet toliau pamažu judinam šitą širšių lizdą, kad ir kaip viena po kitos kanda į subinę. Teksto daug, silpnų  nervų ir trumpo laiko skaitytojams siūlau peržiūrėt paveikslėlius ir tiek.

Pirmoje šios trilogijos dalyje supažindinau su problema ir su esamomis procedūromis, na o šioje dalyje – kelionė sprendimo link… Pirmas dalykas, ką pabandžiau padaryti – sprendimo paieška internete, forumuose. Mano didžiai nuostabai, neradau absoliučiai jokios informacijos: nei oficialios instrukcijos, nei diskusijų, tik kelis nuoskaudos išliejimus žiniasklaidoje. Susidaro įspūdis, kad žmonėms importo procedūrų prireikia tik labai išskirtiniais atvejais, nes niekas nieko neperka ir pinigus leidžia tik maistui. Labai keista.

Iš karto įspėju, kad tai NĖRA INSTRUKCIJA. Šiuo straipsniu siekiu parodyti, kiek sudėtinga tvarka, kokie nekompetentingi muitinės darbuotojai ir kokiais klystkeliais teko klampoti, kol vis tik pavyko. Kam nepatinka tokie rant’ai, galit iš karto skaityti 3 dalį, kurioje ir yra [nėra, dar ruošiama] aprašyta visa teisinga procedūra papunkčiui. Skaitydami pabandykit įsivaizduoti, kaip, su labai ribota informacija, tą galėtų padaryti su kompiuteriais mažiau draugaujantis asmuo… Teoriškai galimybė kaip ir yra, bet praktiškai ja pasinaudoti yra beveik neįmanoma.

Dar verta paminėti, kad procesą pradėjau 2016 liepą. Taigi praėjo jau daugiau nei pusantrų metų.

Skambučiai

Pirmas žingsnis – skambutis į Vilniaus teritorinę muitinę, bendruoju informacijos numeriu (8 800 900 80). Atsiliepusi moteriškė, trumpai išklausiusi klausimą, duoda labiau temą išmanančio asmens numerį. Paskambinęs ten ir viską pakartojęs, gaunu trečią numerį, jau skyriaus, atsakingo už deklaracijas. Per tris valandas kažkaip prisiskambinus (vis tik valstybinėse įstaigose vis dar nebuvo atšaukti ilgi pietūs ir ankstyva darbo pabaiga) ir vėl paaiškinus, darbuotoja šiek tiek pasimeta ir ne į temą nupasakoja “supaprastintą” pašto deklaravimo procedūrą, jei siuntos vertė neviršija 1000€ (nuo to man nei šilta nei šalta, 8.69€ mokestį vis tiek lupa). Perfrazavus klausimą, maloniai paaiškina, kad muitinės tarpininkai turi visas reikiamas priemones, todėl ir siūlo šias paslaugas. Suprask, gal jau nebevark ir pirk paslaugą. Bet, jei tikrai, TIKRAI noriu tuo užsiimti, nupasakojo, kur muitinės puslapyje surasti “Verslininko portalo naudotojo vadovą”, kas iš esmės yra stipriai supaprastinta, 168 puslapių apimties (taip, 168), deklaravimo instrukcija PDF formate (prikabinta, iš muitinės puslapio). Čia padėkoju ir pokalbis baigiasi.

Panagrinėjus nurodytą dokumentą paaiškėja, kad nėra visiškai jokios informacijos nei kokiu http adresu keliauti, nei kaip ten prisijungti ar sudaryti sutartį. Yra tik screenshotuose matomas IP adresas (10.5.12.22:8443), kuriuo keliaujant nieko neužkrauna. Po kiek ilgesnių paieškų internete randu, kad prie muitinės deklaravimo sistemos galima prisijungti per elektroninius valdžios vartus – į “paslaugų” paiešką reikia įvesti “muitinės” ir kažkelintas rezultatas iš viršaus bus deklaracijos duomenų teikimas. Kažkodėl tai yra pavadinta “paslauga”, kurią reikia “užsakyti” (paspausti mygtuką). Tuomet pasirinkti (mano atveju) privatų asmenį ir prisijungti. Naudojuosi mobiliu parašu, todėl čia problemų neiškyla (gali būti, kad per banką nepavyks).

Esu nukreipiamas į “slaptą” muitinės deklaravimo puslapį, adresu https://mdastrader.cust.lt/. Nors ir ką tik savo tapatybę patvirtinau saugiu mobiliu parašu, čia kažkodėl vėl reikia spausti Login (viskas angliškai by default, bet galima persijungti kalbą ir LT).

Pabandžiau šiuo adresu nueiti tiesiogiai, t.y. ne per valdžios vartus – veikia lygiai taip pat… Žodžiu visas tas vaikščiojimas ratais – betikslis. Išreiškus norą dar kartą prisijungti, atsidaro dar vienas puslapis, kuriame.. kažko trūksta: reikia pasirinkti, bet nėra, iš ko. Žiūrim “verslininko vadovą”… O ten pirmu punktu aiškina, kaip susitvarkyti Javą. Viskas aišku, šitas kreivas ūsuotų bebrų produktas veikia Javos pagrindu. Ne tą rusišką motociklą, bet yra tokia programavimo aplinka, kažkodėl vis dar naudojama internetuose. Problema tame, kad Java, kaip ir Adobe Flash, yra moraliai pasenęs vėžys kompiuterių pasaulyje, ne tik nuolat gadinantis nuotaiką pastoviais rankiniais atnaujinimais, bet ir keliantis eilę saugumo problemų, todėl jau beveik niekur nebenaudojamas. Negana to, jau nuo kokių 2016m. visos modernios naršyklės Javos nepalaiko: Google Chrome, Firefox ir M$ Edge viešai deklaruoja, kad Java yra nepalaikoma dėl saugumo spragų. Dėl šios priežasties su moderniomis ir saugiomis naršyklėmis muitinės “paslaugomis” naudotis yra neįmanoma. Greita paieška internete priveda prie poreikio naudoti pasenusią naršyklę Internet Explorer v11, kuri, matomai būtent dėl tokių atvejų, vis dar yra įtraukta į Windows 10 programų sąrašą. Parsisiunčiu naujausią Javą, instaliuoju, vėl atsidarau muitinės puslapį jau per Internet Explorer.. Ir… neveikia. Vėl žiūrim “verslininko vadovą”. Pasirodo, kad veiktų, dar reikia IE nustatymuose įjungti Javą. Keliaujam Tools -> Internet Options -> Security -> Custom Level -> Scripting, ir čia įjungiam “Active Scripting” ir “Scripting of Java applets”. Bandom dar kartą… Klaida jau kitokia, bet vis dar neveikia. Tada seka dar viena nedidelė ekskursija po internetus ir išsiaiškinama, kad reikia pasileisti “Configure Java” ir ten pridėti muitinės puslapį į patikimų puslapių sąrašą. Nelabai suprantu kodėl, matyt visos naršyklės ir net pati Java žino, kad šitas puslapis nėra labai saugus. Pridedu puslapį į sąrašą, perkraunu IE ir bandau dar kartą. Dabar jau matau, kad kraunasi Javos įskiepis ir netrukus išmeta įspėjimą, kad puslapis nesaugus, bet šįkart leidžia uždėti varnelę “ignore”. Visą tai teisingai padarius ir muitinės puslapyje paspaudus Login, vaizdas , matomas dešinėje.

Jei matot tokią lentelę, reiškia valio, Java pagaliau veikia. Jei ne, tada užjaučiu, bandykit dar kartą, taip pat drąsiai skambučiais atakuokit muitinę. Patys privirė, dabar tegul srebia.

Čia geros žinios pasibaigia, nes reikia pasirinkti sertifikatą, o lentelė tuščia.

Beje, įdomus faktas: mažiausiai kelis mėnesius 2017m. pabaigoje, apsilankius šiame slaptame muitinės puslapyje, naršyklė mesdavo įspėjimą, kad nebegalioja serverio SSL sertifikatas. Neblogai.

Sutartis

Vėl skambutis muitinei… Vėl praėjus kelis sluoksnius ir paaiškinus, kad vis tik noriu tai daryti pats, mane dar kartą įspėja apie sunkų kelią ir galų gale sudiktuoja kelis numerius, priklausančius Vilniaus teritorinės muitinės kontrolės organizavimo skyriui: 852356221, ..7, ..4, ..6. Užsimena, kad pasirašius sutartį, asmuo (kad ir privatus) yra įtraukiamas į muitinės prievolininkų registrą, jam yra suteikiamas (nemokamas!) EORI kodas. Na, kažkokiuose ten registruose, ypač “prievolininkų”, aš būti nenorėčiau, bet pabandykim… Dar kartą tiesiai užklausus ar tai įmanoma pasidaryti pačiam, be tarpininko, atsako, kad įmanoma tik sudarius sutartį su muitine ir prisijungus prie verslininko portalo. “Verslininko portalas” taip pat skamba atbaidančiai, lyg užuomina, kad privačiam asmeniui čia ne vieta. Pasiteiravus atsako, kad įmanoma ir privačiam asmeniui, bet nepamiršta pabrėžti, kad tai yra labai sudėtinga, pildoma viskas “nustatyta tvarka”, reikalingas prekės klasifikatorius (kaip didžiausias baubas, nors viskas yra viešai prieinama muitinės puslapyje). Patikinus, kad neišgąsdino, atsakė “na tai jeigu sugebėsite, sudarykite sutartį ir deklaruokitės”.

Bandau skambinti visais numeriais iš eilės, atsiliepia, žinoma, tik paskutinis. Atsiliepęs vyriškis mandagiai paaiškina, kad importo ir eksporto duomenų teikimo sutartį sudaryti galima, taip pat užsimena, kad reikės įsigyti elektroninį sertifikatą, kurį dar muitinė turės aktyvuoti savo sistemoje. Pasiteirauju, ar tinka mobilus parašas, kurį gavau su SIM kortele, pašnekovas suabejoja ir konsultacijai nukreipia į “informatikus”, nr. 852356387. Taip pat nusirašo mano el.pašto adresą, į kurį netrukus atsiunčia prašymo ir sutarties šablonus. Aišku visur figūruoja “verslininkas”. Kyla retorinis klausimas, ar tik neprisivirsiu daugiau problemų?… Tolimesnė eiga tokia:

1. Pirmą supildau prašymą būti įtrauktam į prievolininkų registrą (EORI). Skamba baisiai, bet kito kelio nėra. Nusiuntus kopiją paaiškėja, kad darbas perniek, nes tame registre jau esu. Prisimenu, kad 2009 metais, dar kol buvo sena tvarka ir tai galima buvo padaryti be sutarties, kažką lyg bandžiau importuot… Buvo seniai, pasirašinėjau daug popierių.
2. Tada supildau sutartį dėl “elektroninio duomenų teikimo”. Na čia viskas straight-forward.
3. Einam prie sertifikato formos. Atsidarau šabloną ir… Panašu kad jiems reikalingas sertifikato Public Key. Darosi aišku, kad reikia užsiimti sertifikato klausimu. Naudojuosi mobiliu parašu, tai kyla klausimas, kaip tą raktą iš ten iškrapštyti.

Elektroninis sertifikatas

Vėl skambutis muitinei ir per kelis asmenis mane nukreipia į “IT skyrių” (“informatikai”). Čia vėl pasakoju, kad noriu savarankiškai deklaruotis, todėl turiu sudaryti sutartį, o tam turiu pateikti sertifikato duomenis. Paaiškinu, kad naudojuosi mobiliu parašu ir pasiteirauju, ar veiks. Pasiteiravus, kokias priemones žmonės dažniausiai naudoja ir ar reikia įsigyti asmens ID kortelei nuskaityti skirtą įrangą, IT skyriaus darbuotoja atsakė “nežinau, daro įvairiai”. Paaiškina, kad lyg būdavo kažkokių problemų, bet gal jau ir veikia. Tai suteikia vilties, todėl pradedu domėtis, kokie tolimesni žingsniai. Ji nežino ir siūlo skambinti į muitinę, nes IT skyrius nėra muitinė. Žodžiu, IT skyriaus atstovė nežino, kaip veikia jų sistema. Tik paaiškino, kad sertifikatas yra fizinis failas su plėtiniu *.cer, o jį atsidarius Windows OS aplinkoje turėtų matytis asmens duomenys, kas išdavė sertifikatą ir iki kada jis galioja, bet iš kur tą failą gauti – nežino, gal registrų centras turi išduoti. Paklausus, kaip tą sertifikatą iškrapštyti iš SIM kortelės, pasiūlė kreiptis į operatorių. Kreipiausi. Apšalę klausėsi ir nieko negalėjo pasakyti, tik dabar jau manęs klausinėjo kas aš toks ir ko čia iš jų noriu. Na o pasinaudojęs patarimu skambinti bendruoju muitinės numeriu greitai suprantu, kad tai yra uždaras ratas ir prasidėjo siuntinėjimas vieni kitiems. Atrodo kaip ir dead-end.

ID kortelės skaitytuvo aš pirkti nenoriu, na ir šiaip tai atrodo kaip labai nepatogus būdas, kadangi tą skaitytuvą ir savo ID reikės vežiotis visur, todėl bandau išsiaiškinti savarankiškai. Pradedu domėtis SIM kortelėje esančiu sertifikatu ir kaip jį iškrapštyti. Paprasčiausias variantas gauti savo mobilaus parašo viešą raktą, pasirodo – pasirašyti dokumentą ir iš jo išsikrapštyti. Nieko konkretaus nerandu, bet išsiaiškinu, kad sertifikatą galima iškrapštyti iš pasirašyto *.adoc failo. Šituos failus dažnai siuntinėjasi valdininkija, todėl susirandu pirmą pasitaikiusį valstybinį puslapį ir bandau jame pasirašyti bet kokį PDF failą.

Pirmu rezultatu paieškoje buvo Lietuvos Vyriausiojo Archyvo Valdyba, tad ji ir tapo mano taikiniu. Čia galima prisijungti mobiliu parašu, nusiųsti bet kokį PDF failą ir jį jau parsisiųsti pasirašytą, *.adoc formatu. Prisijungiu, nusiunčiu pirmą po ranka pasitaikiusį PDF, pasirašau, parsisiunčiu *.adoc. Šis failas tėra ZIP archyvas, tai pervadinu į *.zip. Čia kai kurie kompiuterių vartotojai gali strigti, jei (by default) yra išjungtas failų plėtinių rodymas… Pervadinus, atsidaro kaip paprastas ZIP archyvas, kuriame guli siųstas PDF ir keli kiti failai. Einam gilyn adresu: sarunas.zip\META-INF\signatures\ ir matom signatures0.xml. Šitą failą nusikopijuojam kur nors iš archyvo it atsidarom su Notepad (Open with…). Čia matom daug visokių mums nereikalingų dalykų, ir susirandame tagą <KeyInfo> (ctrl+F..).

Iš čia mums reikia visko, kas yra tarp tagų <X509Certificate> ir </X509Certificate>. Taigi viską trinam velniop ir pasiliekam tik kodą, kuris yra tarp minėtų tagų. Pradžioje ir pabaigoje įterpiame naujas eilutes sertifikato pradžiai ir pabaigai nurodyti, tiksliai kaip pavaizduota žemiau. Jūsų atveju langas nebus užjuodintas.

Išsaugojant reikia failą pervadinti į *.cer. Jei viskas padaryta teisingai, paleidus atsidarys informacijos langas, kuriame, turbūt reikėtų spausti Install ir porą kartų Next, Next, OK.

Įdiegiu ir dar kartą apsilankau slaptame muitinės puslapyje. Deja, sąrašas vis tiek tuščias. Pasitikrinu Windows sertifikatų saugykloje (run: certmgr.msc) – toks sertifikatas yra. Bet Java jo kažkodėl nemato… Kažką ten lyg minėjo, kad mobilus parašas netinka?… Nejaugi reikės pirkti asmens ID kortelės skaitytuvą? Laikas dar vienam skambučiui muitinės “informatikams”. Atsiliepė iš karto, tačiau priežasties nežino ir skuba nusikratyti – siūlo susisiekti su SIM kortelę išdavusiu operatoriumi. Deja, kaip ir tikėtasi, operatoriaus konsultantė negalėjo pateikti greito atsakymo, tačiau vos už kelių minučių perskambino, nusirašė mano el.pašto adresą ir netrukus į jį atsiuntė instrukciją. Nežinau, ar mano prielaida teisinga, bet panašu, kad iš SIM kortelės išluptą sertifikatą teikia estų kompanija SK, o kad kompiuteris šį sertifikatą laikytų patikimu, reikia į sistemą įdiegti dar vieną, šakninį SK sertifikatą. Jį teko susigooglinti.

Deja, viską padarius, kaip rašoma, muitinės javinė aplikacija mano sertifikato vis tiek nemato… Ankstesnio pokalbio metu operatoriaus atstovė užsiminė, kad mano kortelėje yra seno tipo sertifikatas (SIM kortelė išduota prieš metus), tai gali tekti vykti į klientų aptarnavimo skyrių ir įsigyti naują. Kitą dieną važiuoju į operatoriaus saloną, paprašau atnaujinti sertifikatą. Paaiškėja, kad pasikeitė sertifikatą išdavęs subjektas: nebe estų bendrovė, o jau Registrų Centras internetą įsivedė. Sako, reikia naujos SIM kortelės… Supildau reikiamus popierius, padarom abonento sutarties pakeitimą, susimoku 0.01€. Sako grįžk po 20 minučių. Na, negaliu laukti… Grįžtu vakare. Gaunu naują SIM. Ji pradės veikti tik kai nustos sena… Tai nutiko per 4 valandas. Su nauja SIM, pagal instrukciją įsijungiu e.parašo funkciją ir bandau toliau.

Pagal anksčiau aprašytą procedūrą išsikrapštau sertifikato duomenis ir susilipdau *.cer failiuką. Atsidarius, lentelėje vėl gaunu užrašą “Windows does not have enough information to verify this certificate”, kas reiškia, kad jį įdiegus nieko gero nebus. Tokį dalyką, beje, rašė ir prieš tai, bet dar nežinojau, ką reiškia. Šiek tiek pasidomiu sertifikatais ir dašyla, kad trūksta “šakninio” sertifikato, kuris būtų Dievo išduotas Registrų Centrui. Nei pačiame RC puslapyje, nei per google nerandu, iš kur jį atsisiųsti, tai vėl einu per aplinkui. Randu puslapį www.certificatedetails.com ir jame randu registrų centro sertifikato duomenis. Parsisiųsti kaip ir neduoda, bet galiu sertifikato turinį nusikopijuoti į šviežią RC.cer. Viskas gaunasi gerai, įsidiegia normaliai. Tada ant viršaus bandau diegti savo sertifikatą ir gaunu, kas matosi dešinėje. Dabar jau jokios klaidos nebemeta, bet kažkodėl nurodo tik e-mail apsaugą… Keista, bet bandau toliau. Beje, gerai matosi sertifikato išdavimo data ir kiek laiko trunka parašyti šitą straipsnį…

Viską sudiegus ir grįžus atgal į slaptą muitinės puslapį, mane pasitinka tas pats vaizdas – sąraše naujo sertifikato nėra… Internetuose daugiau informacijos neberandu, muitinė giliau pakomentuoti nebegali, registrų centras ir pasų poskyris taip pat nesupranta mano klausimų. Nėra ko paklausti, todėl šioje vietoje tenka viską “laikinai” užmarinuoti, kadangi fiziškai neturiu tiek laiko. Bet manau, kad vis tik turi būti kažkokia galimybė susidiegti tuos sertifikatus, kad nereikėtų ID kortelės. Kas žinot – lauksiu kontakto…

[čia reikia įterpti maždaug 18 mėnesių pauzę]

Sertifikatas #2

Muitinės tarpininkai darosi vis naglesni o didėjant siuntų kiekiui išlaidos darosi vis didesnės, taigi problema – vis aktualesnė. Tik šįkart to reikia mano įmonei: tenka ne tik gauti siuntas, bet ir daug eksportuoti, taip pat pasitaiko visokių nestandartinių situacijų, kaip klaidos kiniškuose invoisuose, grąžinimai ir pakeitimai kitomis prekėmis, o tokiu atveju tarpininkai jau lupa dvigubai, nes “procedūra sudėtinga”. Dar gi ir laikinas importas yra labai aktualus, kad nereikėtų už re-eksportuojamas prekes mokėti kelių procentų muito.

Vėl seka eilė skambučių muitinei, tik dabar jau problemą permetu ant savo įmonės administratorės pečių, kuri su mano patirtimi turėtų susitvarkyti greičiau. Muitinė šįkart (praėjus daugiau nei metams), irgi perėjus kelis žmones, jau geriau informuota ir iš karto pasako, kad mobilus parašas neveiks. Visa komunikacija užtrunka mažiau nei dieną ir el.paštu gaunam pildymui paruoštus dokumentus. Šablonai tie patys: prašymas gauti EORI, sertifikato duomenys ir pati sutartis. EORI įmonė jau turi, o su sutartimi problemų neiškyla. Lieka įsigyti ID kortelės skaitytuvą…

ID kortelėje esantį sertifikatą išduoda Registrų Centras. Greitai pasigūglinę randam puslapį eid.lt kur rašoma apie sertifikatus ir jų skaitytuvus. Čia išvardinti reikalavimai skaitytuvui ir “populiariausi” gamintojai. Susisiekus su skaitytuvų tiekėjais gauname pasiūlymą už $20 + $125 delivery. Na ir aišku po to importo procedūros. :) Įvairių SmartCard skaitytuvų galima įsigyti ir Lietuvoje, taigi pradedam domėtis, kokius reikalavimus jie turi atitikti. Nurodoma, kad skaitytuvas turi atitikti “LST ISO/IEC 7816 Atpažinimo kortelės. Lustinės kortelės su kontaktais (ISO 7816 Smart Card Standard)“. Deja ne visi pardavėjai nurodo palaikomus standartus, todėl paieška kiek užtrunka, bet gan greitai iš eilinio orgtechnikos pardavėjo nusiperkam daiktą, matomą dešinėje. Kaina apie 20€.

Dar vienas svarbus momentas: kortelėje esantis sertifikatas galioja tik 3 metus. Jei kortelė išduota anksčiau, teks apsilankyti vietiniame pasų poskyryje, kur sertifikatas bus nemokamai atnaujintas. Būtent tą darbuotojai ir tenka padaryti, taigi viskas nusikelia dar vienai dienai. Žodžiu nusimatykit laiko ir tam. Ir pinigų parkingui.

Viską susijungus, Windows 10 suinstaliuoja standartinius draiverius ir atpažįsta skaitytuvą. Deja, papildomai reikia instaliuoti eid.lt siūlomą programinę įrangą – “CryptoCard Suite Mini“. Įsidiegus, trėjuje atsiranda nauja piktograma, kurią pamaigius atsidaro dešinėje matomas langas. “Verslininko portalo” vadove yra paminėta, kad būtina pasikeisti PIN kodą. Tą ir padarom. Originalų kodą rasit margame voke, kuris jums buvo išduotas kartu su nauja ID kortele, arba atnaujinant sertifikatą. Naujo kodo neužmirštam, bet išsisaugom slaptažodžių manageryje. Aišku galit užsirašyti ir ant pačios ID kortelės, kad vagims būtų patogu naudotis.

Dabar reikia kažkaip išsisaugoti sertifikato kopiją, kurią reiks pateikti muitinei *.cer formate. Pasikeitus PIN kodą, jau bus “prisijungta” prie kortelės. Jei dar neprisijungėt, tą galima padaryti pažymėjus CRYPT01 ir paspaudus Objects. Atsidariusiame lange spausti Login ir suvesti savo PIN. Kai jau bus prisijungta, reikės pasileisti sertifikatų menedžerį. Tam starto meniu paieškoje rašom certmgr.msc ir spaudžiam Enter. Aišku reikia turėti Admin teises, taigi, kur nors darbe, kur neturite pilnų teisių, to padaryti nepavyks. Jei vis tik esate savo kompiuterio adminas, atsidarys langas su įdiegtų sertifikatų sąrašu, kur reikia nukeliauti: Personal -> Certificates ir dukart pamaigyt tą, kuris turi žymą Document Signing. Atsidariusiame lange spaudžiam Details -> Copy to File…. Atsidaro naujas langas, kur nieko nekeičiant praeinam kelis žingsnius, įsitikinam, kad pasirinktas DER formatas ir išsisaugom manovardas.cer failą kur nors ant desktopo. Šitą failą reikės siųsti muitinei, jo dėka būsim atpažinti.

Deja muitinei šio sertifikato failo nepakanka, jie dar prašo supildyti prašymą, nurodant unikalų numerį. Jį galima rasti atsidarius tą patį manovardas.cer failą, kaip parodyta anksčiau. Nelabai aišku kas tas unikalus numeris, nes jie visi daugiau mažiau unikalūs, bet manau kad kalba eina apie “Serial Number”. Bent jau mūsų prašymus priėmė. Greičiausiai jie ten nežiūri to prašymo, tiesiog failą perkopijuoja į serverį ir tiek.

Viską pateikus muitinei, galima bus pasirašyti pagrindinę sutartį. Savo sertifikato numerį surašom į prašymą, jį atspausdinam su sutartimi, abu pasirašau, atskenuojam ir siunčiam atgal el.paštu Vilniaus teritorinės muitinės kontrolės organizavimo skyriui. Gaunam atsakymą, kad taip netinka, jiems reikia originalo… Taigi reikia originalą VEŽTI arba siųsti popieriniu paštu į muitinės skyrių, esantį prie savanorių prospekto. Tuomet “svarstymas” užtruks dar kelias dienas ir vėl  reikės ATVYKTI atsiimti savo kopijos.

Nuo šio momento jau galima bus prisijungti prie slapto muitinės “verslininko portalo”.

Deklaravimas

Pirma reikia prisijungti. Tam, aišku, turi būti prijungtas skaitytuvas su ID kortele ir galiojančiu elektroninio parašo sertifikatu. Naudojant Internet Explorer v11 (arba senesnį), keliaujam į slaptą muitinės “verslininko portalą” adresu https://mdastrader.lrmuitine.lt/ (arba cust.lt) ir paspaudęs Login pamatom du sertifikatus. Pasirenkam tą su žyma Signing of documents ir spaudžiam OK. Mano atveju, kadangi turiu dvi sutartis, asmeninę ir įmonės, šitam lange pasirenku, kieno vardu noriu deklaruot.

Toliau spaudžiam Declarations -> Create new document. Jei kalba eina apie paprastą importą, spėju, kad reikia rinktis IEI15LT – Import declaration.

Čia mus pasitinka labai įdomi lentelė su dar įdomesniais tuščiais laukeliais, kurių beveik į visus neaišku, ką rašyti. Bet tai ne problema, kadangi turim 168 puslapių apimties “Verslininko portalo naudotojo vadovą”. Instrukcija, kas kaip, prasideda nuo maždaug 32 puslapio, kai jau būna aptarti skylėtos Java workaroundų klausimai. Paskaičius nepasidaro aiškiau.

Mūsų konkrečiu atveju yra nestandartinė situacija: siuntėm siuntą į Norvegiją, bet jos nepavyko pristatyti, todėl siunta grįžo ir strigo muitinėje. Pasirodo, net ir grįžusią, niekieno neliestą siuntą, reikia deklaruoti. Čia DHL maloniai pasiūlė viską greitai sutvarkyti už niekingus ~45 euriukus. Mes padėkojam už paslaugumą ir atsisakom,  deklaruosim patys. Pasirodo, tam reikia turėti važtaraščio kopiją, kad būtų žinomi tam tikri duomenys apie siuntą. Kreipiamės į DHL važtaraščio kopijai gauti… Sako no problem, 10 EUR ir informacija jūsų. :)

Vėl skambutis muitinės bendruoju numeriu… Atsiliepusi moterėlė truputį supyksta, ko mes čia klausinėjam tokių dalykų ir, jei jau nemokam, pasiūlo naudotis tarpininkų paslaugomis. Paklausiu, ką įrašyti į laukelį “siuntėjas”, nes na… Siuntėm mes, bet grįžo. Ji nežino. Paklausiau “tai kas žino?” ir gavau labai nenorų siūlymą paskambint tiems, kas žino. Tyliai padiktuoja numerį 8-5-212-1487. Skambinu šiuo numeriu gerą pusdienį kas 15 minučių – užimta. Pagaliau pavyksta. Atsiliepusi darbuotoja truputį pasimetus klausinėja apie kokį “verslininko portalą” aš čia šneku. Pasiūlau pradėti nuo pradžių: kokį dokumento kodą rinktis ir taip toliau. Ji nežino tikslaus importo deklaracijos dokumento pavadinimo ir kodo, todėl pati eina į www.lrmuitine.lt ir komentuodama ieško. Kartu prieinam puslapį Muitinės procedūros, kuriame puikuojasi įrašas “Informacijos nėra”. Renkamės “Importas“, kuriame jau puikuojasi 2016-11-28 datuotas įrašas “Informacija ruošiama”. Pažiūriu į laikrodį ir matau, kad jau “kalbam” 15 minučių. Pasidaro aišku, kodėl taip sunku prisiskambinti.  Darbuotoja toliau ieškodama komentuoja ir burba į ragelį. Kartais komentuoja sau, ir labai aiškiai ištaria “niekad nesinaudojau mūsų sistema…“. Priverčia susimąstyti… Kartu nugrybaujam iki Elektroninės sistemos -> Muitinės langelių pildymas. Šiose nuorodose mums teks susipažinti su Teisės aktais, Muitinės įstaigų klasifikatoriumi ir dar, tik pats velnias žino, kuo. Kol kas man pasidaro per daug informacijos ir padėkoju už pokalbį. Trukmė – 18 minučių.

Pokalbio metu taip pat paaiškėja, kad mano atveju siuntėją reikia nurodyti ne save, bet klientą, kuris taip ir neatsiėmė siuntos. Kad nebūtų importo muito mokesčio ir PVM, dar reikia pateikti buvusio eksporto deklaraciją. Jos, žinoma, iš DHL negavom, todėl vėl susisiekiam su DHL ir laukiam dokumentų. Jei skubam, aišku, galim šitą žingsnį praleisti ir už savo siųstas prekes susimokėti mokesčius. Yra posakis: jei nori pigiai, gerai ir greitai, rinkis du. Muitinės atveju gaunasi – rinkis vieną (tik ne Greitai, gerai ar pigiai). DHL atsako, kad siuntos vertė neviršija 1000EUR, todėl eksportas buvo daromas supaprastinta tvarka, taigi ir eksporto deklaracija neegzistuoja. Jie labai geranoriškai pasiūlo atsiųsti manifesto kopiją, ką, žinoma, vėl įvertina 5 EUR. Tai dabar sumoje jau gaunasi 15EUR vien už tai, kad mums atsiųs mūsų siuntos dokumentus.

Viską apibendrinant, deklaravimo bandymai, konsultacijos ir derinimas su muitine užtruko 4 dienas, tam skiriant mažiausiai po pusdienį. Bet savo siuntą vis tik atgavome! Ir už nieką nereikėjo mokėti.

Deklaravimas #2

Kita diena. Atvyksta plastmasinių detalių siunta iš Kinijos, muitinės dar nepasiekė. Keliauja TNT tinklu. Norim deklaruoti iš anksto, kad vėl nestrigtų. Procedūra paprastesnė, taigi tikimės, kad viskas praeis sklandžiai. Pasirenkam teisingą prekių rūšį, supildom kitus laukelius ir.. Sistema netikėtai primygtinai paprašo pateikti veterinarijos tarnybos išduotą pažymą. WTF? Spaudžiam, kad pažyma pridėta ir spaudžiam Next. Po kiek laiko gaunam, kad deklaracija priimta, tačiau prekes draudžiama importuoti. Išmeta klaidos kodą, pagal kurį randam, kad priežastis – trūksta dokumentų. Nieko redaguoti nebeleidžia. Skambinam muitinei… Vėl pereinam gal per 10-15 žmonių. Visi kažkokie išsižioję, niekas nesusipažinęs su šituo “verslininko portalu”. Kyla labai pagrįsta nuojauta, kad muitinė naudoja komercinę programinę įrangą… Žodžiu, skambinėta ir susirašinėta šiais klausimais buvo dar dvi dienas, kol kažkas paaiškino, kad vietoje veterinarijos tarnybos pažymos mes turėjom įkelti dokumentą su tekstu “netaikoma”. Tai niekur nedokumentuota, kažkaip turėjom patys susiprasti. Deklaracija šiuo metu pateikta, laukiam patvirtinimo…

Trečios dienos rytą siunta jau pasiekė muitinę ir, aišku, strigo. Jau antrą dieną bandom prisijungti prie slapto muitinės puslapio, bet jis jau kelias valandas neveikia. Skambinam visais varpais – muitinėje niekas nekelia. Po nuožmių bandymų visą rytą pagaliau apie pietus pavyksta prisiskambinti kažkam iš tetų. Muitinės darbuotoja pasimetusi klausinėja koks čia jų puslapis neveikia, nes jai tai viskas veikia. Vėl paaiškėja, kad šiuo “verslininko portalu” jie nesinaudoja, todėl net nepastebėjo, kad neveikia. Sprendžiant iš “portalo” darbo greičio, manau kad čia tiesiog kažkieno kompiuteryje PHP serveris paleistas ir paprasčiausiai valytoja vakare už laido užkliuvo.

Po n+1 skambučių “portalas” staiga ima veikti (labai lėtai) ir pamatom, kad prekes importuoti leidžiama. Beje! Dar yra būtina iš anksto susimokėti sistemos paskaičiuotą muito mokestį, dar kol negautas joks statusas. Nes jei nesusimokėsi, statusas bus nepalankus ir viską reikės kartoti iš naujo. Pati muitinė man kažkada telefonu aiškino, kad, jei norim viską daryti sklandžiai, turime turėti kabančią permoką. O jei dažnai nesisiunčiam ir jei nieko importuoti nebenorėsim, sako, jokių problemų – permoka bus grąžinta, jei jūsų įmonė bankrutuos. :) Tik jau greičiausiai ne į mūsų, o sodros sąskaitą.

Trečia darbo diena eina į pabaigą ir pagaliau gavom teigiamą statusą. Pateikėm deklaraciją TNT atstovei. Ji, aišku, taip lengvai nepasiduoda: vis dar duoda suprasti, kad gyventi bus lengviau, jei už viską susimokėsim jiems. Tą TNT atstovė padaro paprašydama kažkokio papildomo kodo, kuris deklaracijoje nenurodytas. Be šio kodo jie neva siuntos mums neatiduos, o iš kur gauti tą kodą – nežino, nes višta. Vėl seka daugybė skambučių į muitinę, kadangi deklaracija jau priimta ir nieko keisti nebegalima. Perėjus kelis žmones, per stebuklą randam kompetentingą žmogų muitinėje. Su juo bendrauju ne aš, bet, kiek nupasakojo, tai – vienintelis vyriškis visoje pokalbių su muitine istorijoje. Jis jau realiai supranta, kaip kas veikia ir, kiek arogantiškai, papasakoja, kame problema ir ką daryti. Jis mums paaiškina, kad TNT tokių duomenų reikalauja nepagrįstai, dėl galimai jų pačių nekompetencijos. Muitinės darbuotojas duoda TNT numerį, kam skambinti, ir pasako, kokius linkėjimus ir nuo ko perduoti. Po šio skambučio TNT staiga visi mūsų siųsti dokumentai tampa tinkami ir sulaukiam pažado, kad siuntą pristatys rytoj. :) Pasirodo, va taip viskas pas mus veikia. Pabandysiu gauti jo tiesioginį numerį, kad neklaidžiotumėt.

[bus pildoma]