- This topic has 7 replies, 4 voices, and was last updated 12 years, 1 month ago by
.
-
Posts
-
Kai kalbama apie sensorinį DC variklio greičio valdiklį, tai kalba eina apie sensorių naudojimą komutatoriaus valdyme, kad laiku įjungtų reikiamą apviją variklyje (kaip BLDC), ar apie patį variklio sukimosi greičio valdymą, kad sakykim pasikeitus apkrovai išliktų tos pačios apsukos?
Nes užsiminus, kad žadu e-riedlentėje naudoti paprastą besensorinį šepetėlinio DC variklio valdiklį vienas “veikėjas” mane išjuokė, neva tokiu valdikliu vargiai galėsiu važiuoti vidutiniu greičiu (bus sunku tokį palaikyti, tipo arba dugnas arba nejudu), bus problemų startuojant, neįvažiuosiu į įkalnę…
Aš suvokiu, kad elektrinėje transporto priemonėje, kaip ir kokioje vidaus degimo varikliu, kai reikia kopti į įkalnę, arba pagreitėti, tiesiog paduodi daugiau srovės – “gazo”, kai nori prilėtinti tiesiog pamažini srovę varikliui – atleidi akseleratorių.
Tai visgi ar “veikėjes” parodė savo išmintį, ar tiesiog sumaišė sensorių naudojimo paskirtį? Nes šepetėliniam variklį, kaip suvokiu komutavimas vyksta mechaniškai…
Jei trumpai tai tu teisus brushed DC tipo arba sepetelinio nuolatines sroves tipo varikliuose komutavimas vyksta mechaniskai.Sensoriai reikalingi tik BLDC tipo bekolektoriniuose ir tik tokiu atveju jei kalba eina apie antzemini transporta nes lektuvu modeliam jie nereikalingi del maziau kintanciu sukiu diapazono.
Ne, dėstytuvas pasimetė, kai užklausiau (mechatronikos, nes kaip tik apie variklius kalbam jau mėnuo), dar kol susišnekėjom, neminėsiu kuris, nepiktybinis žmogus, nenusipelnė… :)
Čia veikėjas iš elektronikos forumo ir dar vienas pažįstamas elektronikas pritarė forumiečiui minėtam. Tai net pasimečiau…
Vadinasi logiškai protauju, nenugrybavau labai. Smagu.
Iš tikro su tų motorų tipais daug nesusipratimų būna. Pvz. BLDC išsišifruoja kaip brushless DC, kas reikštų kad tai yra tas pats DC motoras, tik apvijos komutuojamos elektroniškai, o ne mechaniškai. Tačiau yra dar PMAC – permanent magnet AC. Fiziškai PMAC ir BLDC motorai yra visiškai identiški, valdikliai taip pat nesiskiria. Vienintelis skirtumas – motoro generuojamų fazių (BEMF) forma: pirmojo trapecinė, antrojo – sinusinė. Bet realiai, kalbant apie BLDC, aš jį laikau AC motoru, nes vis tik jam reikalinga kintamoji srovė. Šitoj vietoj daug kas ginčijasi, motyvuodami tuo, kad valdiklis užsįma paprasčiausiu įtampos reguliavimu ir apvijų komutavimu. Tačiau tai yra teisinga tik labai mažos galios ir galingesniems kiniškiems valdikliams. Galingesnėse sisyemose, nepriklausomai nuo motoro tipo (BLDC/PMAC) valdiklis dirba gan sudėtingais algoritmais, tokiais kaip FOC, DTC, SVPWM ir pan. Tokiam valdukliui yra visiškai vienodai kokia ten motoro BEMF forma. Todėl aš motorus rūšiuoju paprastai: jei be šepečių, tai AC.
Kilo ir man panašių samprotavimų. Nes valdiklis PWM moduliacija kuria tarsi kintamą srovę (tiksliau srovės pulsacijas), tai tas BLDC jau nebevisai “DC”. O va šepetėlinis jau kita kalba. Pajungi nuolatinę, be jokių valdiklių ir sukasi. Todėl ir renkuosi šepetėlinį DC pirmam projektui, dėl paprasto valdymo.
Nusprendžiau gaminti E-riedlentę su bevieliu pultu, kuriame norėčiau stebėti akumo įtampą ar įkrovos likutį procentais. Tai tektų išspręsti, kaip perduoti pwm signalą, ar kintamąjį pwm valdymui pačioje riedlentėje ir kaip perduoti kažkokį kintamąjį ar jų masyvą skirtą segmetiniame ekrane atvaizuoti įtampą. Visa tai per 433MHz sąsają. Dar reiks pagalvot apie paprastą algoritmą siunčiamų duomenų tikrinimui nuo trigdžių (error’ų). Toliau tereiks tik realizuoti srovės ribojimą, akumuliatoriaus per gilaus iškrovimo atjungimą ir kokį geresnį Pb akumo krovimo variantą, kad palygint greit ir saugiai (nors nėra ten kur labai plėstis su Pb).
Kaip pirmam kartui manau per akis darbo. Praktikos MCU programavime nelabai turiu, tai bus ką veikti.
Kai kiek pasistūmėsiu projektėlyje, gal paviešinsiu jį “projektai” skiltyje, jei kam bus įdomu.
P.S. Tikslas išmokti, ne kiek pagaminti komercinį variantą, tad ir priemonės (Pb, šepetėlinis DC) “neprofesionalios”.
Na DC motorus irgi valdai PWM’u. PWM reikalingas tik “ale” įtampos reguliavimui mažinimui ar didinimui. O kaip suvaldysi patį PWM’ą jau priklausys nuo motoro ir valdymo algoritmo. Ričardai PWM’as kaip reostatas tik su kur kas mažesniais nuostoliais. O fazių komutavimus ir algoritmus jau apsprendžia motoro konstrukcija. Apie PWM’ą yra labai daug literatūros ir jo esminį veikimo principą.
- You must be logged in to reply to this topic.