Pristatyta elektromobilių plėtros galimybių studija #2

Dabar jau tikrai. Pristatymas vyko prieš kelias valandas, Ūkio ministerijoje. Diskusijų buvo, gavau ir aš pasisakyti keletą kartų. Taip pat nepraleido progos sudalyvauti įvairūs lobistai, pvz Siemens ir dar kažkokių brangių elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojai, bandantys iškišti savo prekę. Tikiuosi suprato kad dar bent 10 metų Lietuvai jų paslaugos bus neįdomios.

Pasistengsiu trumpai apibendrinti kas šioje studijoje buvo tirta ir kokios išvados padarytos. Studija, atrodo, rengta atsakingai. Buvo keliaujama į praktikos turinčias šalis, konsultuotasi su jų atstovais ir pan.

Beje, rytoj (2012.11.08) 14:00 studija bus pristatoma Seime (tiesioginė transliacija). Neskubėkime džiūgauti, nes studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio “nuomonė”. O seimas darys kaip jiems geriau apsimoka, todėl reikės kažkokiu būdu papildyti ir jų lovį. Būkim realistai: kol nenubyrės jiems į lovį, tol bus labiau “apsimokančių projektų” ir šis reikalas nejudės. Tai tik mano asmeninė nuomonė.

Statistika

Studijoje apibendrinta pačių elektromobilių pasiūla ateityje. Pvz., 2012m buvo iki 20 gamyklinių elektromobilių modelių, na o štai 2015m prognozuojama virš 70 modelių. Tai parodo kaip sparčiai pildosi ši rinka ir kokia yra infrastruktūros būtinybė artimiausiu metu. Remiantis įvairių statistikos ir prognozavimo agentūrų duomenimis, galime tikėtis, kad  iš visų 2025m parduodamų automobilių, elektromobiliai sudarys ~10% viso parko. Dar įdomu tai, kad šių agentūrų nuomonės labai išsiskyrė ir svyravo 3-24% ribose. Bet vis tik dauguma prognozavo apie 10%. Tai rodo kad realiai kaip ten bus nežino niekas.

Įdomus faktas: Lietuva yra trečia šalis ES pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų (pagal mobiliuosius telefonus, turbūt, panašiai?) – čia tūkstančiui gyventojų tenka 506 registruoti automobiliai. Deja tik 418 iš jų yra “važiuojantys”, kas reiškia kad penktadalis Lietuvos automobilių yra ardomi sąvartynuose ar šiaip stovi kur sukirmiję. Išvados dvi: esam “automobilistų” tauta, taipogi ES laužynas. 90% visų Lietuvoje įregistruojamų automobilių yra seni, o vidutinis šalies automobilio amžius – 15 metų. Tie dešimt procentų naujų automobilių yra įsigyjami už vidutiniškai 65 kLt, o likusieji, naudoti – 11 kLt (2011m duomenimis). Daugumą naujų automobilių įsigyja verslas (65k automobilių per metus), gyventojai – 35k; valstybės įmonės – 10k vienetų. Atsižvelgiant į ES užmojį 2030 metais miestuose turėti 50% elektromobilių ir į perkamąją galią, verslas galėtų įsigyti 33k elektromobilių; gyventojai – 10k; ir valstybinės įmonės – 5k.

Šiandien Lietuvoje yra, kaip ir prieš metus, įregistruoti tik keturi legalūs elektromobiliai. Hibridų – 1600, iš kurių 616 vnt. buvo įsigyta 2011 metais.

Atsiperkamumas

Studijoje įvertintas ir elektromobilio atsiperkamumas. Skaičiavimuose naudotas vidutinis asmeninio automobilio per dieną įveikiamas atstumas (38km) ir verslui priklausančio (74km). Kaip pavyzdys buvo imamas Nissan Leaf (mano nuomone labai geras pavyzdys, nes tai bene vienintelis nuperkamas normalus elektromobilis šiuo metu) ir lyginamas su vidutiniu nauju automobiliu, kainuojančiu 65 kLt. Skaičiuoti eksploatacijos kaštai, kuras (neatsižvelgiant į galimą elektros/kuro kainų kitimą) ir kita. Elektromobilis kainuoja daugiau, bet vėliau važiuoja pigiai, na o benzininis yra pigus, bet važiuoti brangiau. Rezultatas – pradinė didesnė Nissan Leaf kaina susilygina su vidutiniu benzininiu automobiliu tik po 15 metų (nuvažiavus 240’000 km), tačiau kaip tik tuo metu Leaf’ui jau reikia naujo akumuliatoriaus. Išvada – prasti reikalai, važiuoti dyzeliu ir net benzinu gaunasi pigiau.

Beje, dar nuskambėjo teiginys kad vidutinis elektromobilis yra brangesnis už benzininį maždaug penktadaliu (Nissan Leaf yra vienas brangesnių). Tas penktadalis yra gan magiškas skaičius dėl savo panašumo į PVM dydį. Dėl to, jei kurį laiką nuo elektromobilio kainos būtų nubraukiamas PVM, kaina susilygintų.

Elektros tinklai

Vis internete pasigirsta svaičiojimų kad elektromobiliams reikės naujo elektros tinklo, kiek tai daug kainuos ir panašios kalbos. Prognozuojama, kad 2025 metais Lietuvoje galėtų būti apie 16k elektromobilių, kas sudarytų vos 0.3% visos Lietuvos suvartojamos elektros energijos dalį. Net jeigu elektromobilių turėtume 210 tūkstančių (14% viso parko), tai būtų tik 4% elektros sąnaudų. Va jums atsakymas.

Išvados ir siūlomas veiksmų planas

Studijos išvadose vienas iš siūlymų būtų, dėmesio dėmesio, 12k vienetų paprastų pigių įkrovimo taškų (220V rozečių) miestuose. Paskaičiuota kad per visą laikotarpį iki pat 2025 metų tokiose stotelėse sunaudota elektros energija kainuotų iki 3 milijonų litų. Tai yra kur kas mažesnė suma nei galėtų kainuoti rimtų stotelių diegiams, todėl yra siūloma pradžiai sustatyti 12k vienetų stulpelių su paprastomis (atitinkančiomis saugumo reikalavimu) rozetėmis, be jokios apskaitos ar apmokėjimo. Kaip netikėta, būtent tai jau siūliau lygiai prieš metus, tuo pačiu piktindamasis šios studijos kaina ir reikalingumu. Ir net ne kartą. Gaunasi kad padarėm studiją, paklojom 240 kLt, o išvados tos pačios. Už tuos pinigus jau būtume pakloję nemažai taškų… Na OK, dabar tai jau oficialu, ne šiaip kažkokio ten blogerio sapalionės.Dejavu, bet siūloma tuos įkrovimo taškus įrengti prie darboviečių ir gyvenviečių, tame tarpe ir daugiabučių kiemuose. T.y. ten, kur automobilis daugiausiai laiko praleidžia stovėdamas ir kur visiškai nereikia greito įkrovimo. Primesta, kad pradžiai turi pakakti 2-5 stotelių kiekvienam namui, priklausomai nuo namo amžiaus (nes, statistiškai, šalia naujesnio namo stovės daugiau (brangių) elektromobilių). Taipogi yra siūloma pastatyti apie 50 greito įkrovimo taškus, išmėtytus po visą Lietuvą, ilgesniuose keliuose. Tai jau kainuos solidžiau, bet kiekis nėra toks didelis.

Taipogi yra siūlomos įvairios lengvatos, tokios kaip nemokamas parkavimas (Vilniuje, Klaipėdoje ir dar vietomis tai jau veikia), leidimai važiuoti viešojo transporto juosta ir pan. Vėlgi, daug kartų sakyta. Taip pat PVM lengvatos.

Žinoma, viskas kainuoja. Pasirodo, į viso šio projekto kainą yra įskaičiuojami net tokie dalykai kaip kuro akcizas: “nesurinktume 100 milijonų litų akcizo”. Dar – 325 milijonų tektų skirti PVM lengvatoms. Dėl to yra svarstoma kuo padengti visą šią prabangą. Pasirodo, dalinai perėjus prie elektromobilių, sutaupytume aplinkosaugos išlaidų – 10 milijonų (per laikotarpį iki 2025m.). Padengti likusiai daliai siūlomas 30 Lt metinis “automobilio” mokestis, iš kurio iki 2025m. būtų surenkama per 500 milijonų Litų ir iš to būtų finansuojama elektromobilių infrastruktūra ir subsidijos. Asmeniškai manau kad 30 litų per metus mokestis yra labai nedidelis ir, bent jau aš, pilnai sutinku jį mokėti, jei tik tie surinkti pinigai nepateks į bendrą lovį. Manau, būtų protinga jį sukombinuoti su automobilio taršos mokesčiu (čia mano asmeninė nuomonė), o renkamas jis galėtų būti kas du metus, TA metu ir nustatomas pagal išmatuotą išmetamųjų dujų taršą. Ne atitinka/neatitinka, kaip yra dabar, bet tą atitikimą apmokestinti proporcingai, kad “ant ribos” dirbančio variklio savininkui tai normaliai kainuotų ir būtų stimulas susitvarkyti. Mokestis turėtų būti toks, kad jį galima būtų sulyginti su remonto kaina, t.y. kad remontuoti apsimokėtų labiau. Tiems varguoliams, kurie šitą skaito ir piktinasi “dar vieno buržujaus ir naujų mokesčių galvotojo išmislais” pasakysiu: pats važinėju 1987 laidos “ekskliuzyvu”, kuris TA praeina tik per plauką. Taip kad, siūlydamas tokią tvarką “kesinuosi” ir į savo piniginę. Dabar jau galit vadint durnium.

Dar be naujų mokesčių yra siūloma supaprastinta ES parama su inovatyviom technologijom susijusių “start-up” įmonių steigimui, Lietuvos mokslo (inžinierių) pažangos skatinimui, klasterių kūrimui tarp įvairių inovacijas kuriančių įmonių. Taip pat buvo paminėta kad, kadangi jau esame ES laužynas ir pas mus labai populiaru “perdirbti” laužą, galima būtų šią sritį skatinti. Nors aš į tai žiūriu kiek skeptiškai – tų automobiliš šiukšlynų turime gerokai per daug.

7 Comments

Leave a Reply to Šarūnas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.