Sudedamas dviratis sugedo
Jei 
sakyčiau kad buvo netikėta – meluočiau… Šakė pagaminta iš tokios liesos varškės, kad užlinko vien nuo stabdymo. Aišku dviratukas nėrė žemėn, bet laiku paleidau vairą ir tiesiog nubėgau be jokių sužalojimų. Dar autobuso galas padėjo man bebėgant sustot (staigiai ėmęs artėti autobuso galas ir buvo stabdymo priežastis). Greitis buvo gal 20-30.
Kad galėčiau tęsti kelionę, nuėmiau lempą, šiaip taip apsukau vairą atbulai ir susiremontavau volga-volga-medis metodu. Namo parvažiavau, bet skaitau kad sezonas uždarytas.
Jei ką tai toje nuotraukoje ne aš, bet bus įdomu parodyt kitaicams ir stebėt kokia bus reakcija. :)
13 Comments
Add a Comment
This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.
Gera antra nuotrauka :D Nekoks sezono uzdarymo budas. Uzuojauta ir sekmes derybose su kitaicais.
Džiugu, kad sveikas ir gyvas. Ir kad jumoro jausmas liko vietoj. :)
Taip ir būna, kai valgai kitaicų varškę, o ne naminę. Reik tikėtis, kad kita šakė bus iš rimtos močiutės darytos varškės…
Na ką, updeitas… Kaip žinia buvau susitvarkęs šakę: ištiesinau, nuskutau, išfrezavau šakės formos aliuminio (minkšto) plokšteles, privirinau, nušveičiau, nudažiau… Atrodė kaip nauja, atvažinėjau taip porą savaičių.
Tai vat, leidžiuosi šiandien nuo kalniuko, dviračių taku.. Na ir žinoma iš niekur išsuka automobilis su pokerfeisu. Staigiai stabdau… Spėkit kas nutiko. Taip, šakė vėl užlinko. Šįkart greitis buvo kiek didesnis. Plojausi neblogai. Iškart iš niekur prisistatė pareigūnai (vairuotojas dingo, žinoma; taip staigiai skridau kad net automobilio spalvos nepasakyčiau), iškvietė greitukę. Buvo pati ilgiausia kelionė, nes maniau kad mirsiu nuo skausmo. Po to jau suleido…
Reziume nutarkuotas kelis, nutarkuotas veidas, nuskeltas dantis, prarastas gabalas antakio, galimas smegenų sutrenkimas, lūžęs iš išnarintas delnikaulis… Viena ranka gipse nuo alkūnės.
Ruošiu tekstą kitaicams, matyt laikas griežčiau pasikalbėt.
Teks tau Šarūnai prisimontuoti cam’ą, kuris įrašinėtų kaip automobiliuose registratorius, o tokiais atvejais turėsi už ko kabintis. Beje, o tai be šalmo varinėji? O_o
Panašu, kad ten šūdinai suprojektuota arba išvis nepagalvota apie tokius atvejus, kai staigiai stabdant visa apkrova tenka priekinei šakei. Arba apgalvota, bet tikrai ne prie tokių greičių.
Teks arba tau ją perprojektuoti bei pasigaminti iš rimtesnio metalo arba tą dviratuką palikti tik lakstymui po parkus, nes kitaip nėra prasmės dėl tokio dalyko žaloti save ir žaisti rusišką ruletę.
Tai tiek ten to greičio buvo.. Nuo kalniuko leidausi kokiais 30 km/h. Ir dviratinos šalmas kažin ar būtų naudingas tokiu atveju, nes tėškiausi žandu..
Dėl kameros tai neblogas sutapimas: prieš savaitę kaip tik aktyviai ieškojau mažos kamerytės būtent dėl tokių atvejų, bet taip ir neišsiriniau normalios.
Kas link dizaino.. Tal pradinis dizainas ir geras buvo, numarytas plienui. Bet kitaicai gi kopijuoja viską vieni nuo kitų: kažkas matomai sugalvojo padaryti tokį pati aliuminį, o dar kažkas po to tą kopiją nukopijavo ir panaudojo visai prastą metalą.
Šiaip tai aišku pats eau kaltas kad lipau ant to paties grėblio antrą kartą.
Beje įvykis nutiko žirmūnuose, leidžiantis nuo kalniuko. Taip ir nesupratau kieno ten pirmumas – dviratininko ar vairuotojo..
Ouch.. čia tai nepasisekė :( maniau, kad tą šakę seniai į metalo laužą išmetei.
Vat ko verti kičų gaminiai.. Tada kai pristatei pirmąjį dviratuką, pasirodė labai simpatiškas ir rimtai svarsčiau tokį pat įsigyti, bet po review’so pabijojau. Neveltui :) Vyliausi, kad suprojektuosi gerą, tvirtą, kokybišką rėmą ir bent jau keletą vienetų paleisi į prekybą :)
O lūžis be poslinkio? Nereikėjo operacijos? Vasaros pabaigoje ir pats tėškiausi, susilaužiau riešo kaulą. Iš pradžių nebuvo poslinkio, taip pat sugipsavo iki alkūnės. Pusantro mėn atnešiojau gipsą, kai jau viskas sugijo, šiandien jį nuėmė ir peršvietė. Paaiškėjo, kad atšoko kažkokia skeveldra, ne taip prigijo ir dėl to negaliu atgal atlenkt riešo. Vėl iš naujo lauš, darys operaciją ir vėl gipsas :D Pavojingi lūžiai toje srityje..
Žiuriai tau.. Bijau to paties. Man kaulas lūžo ir dar išsinėrė. Atstatė vieton (tiesiog ranka, nepjovė), bet sako “nelabai laikosi savo vietoje” ir užmatė kad dar yra maža atplaiša. Nusprendė kad “atstumas nėra didelis ir prigis”. Sugipsavo, peršvietė dar kartą – na lyg ok atrodo. Po savaitės dar vienam švietimui einu, patikrint ar nepasislinko.
Labiau dėl galvos pergyvenu, nes plojausi neblogai. Sutrenkimo simptopų (pykinimo) nėra, bet skausmas stiprėja ir temperatūra kyla (šiuo momentu 37.8). Ir dar visi kiti sumušimai pradėjo lįst į paviršių, tai visi šonai skauda. Savijauta, jei nevyniojant, šūdina. O rodos paprastas griuvimas…
Kas dėl įvykio, esu įsitikinęs kad ten man turėjo būt pirmumas, tai bandysiu rytoj nuvykt iki kelių policijos ir užregistruot įvykį, tegul ieško. Numerį gal nestės kamera užfiksavo. Jo draudimas gal bent dantų remontą apmokės…
Matyt, dar su geroku pagreičiu, kai nuo kalniuko. Turbūt gerai žinai Ek=1/2*mv^2. Kažkur ją reikia padėti tokiu atveju. Taip pat reikia prisiminti nuo ko stabdymo kelias priklauso.
Šalmas, matyt gal blogiau nebūtų padaręs. Nuo stiprių sutrenkimų reikėtų pasisaugoti ir ypatingai galvą. Aišku svarbūs ir kiti kaulai.
Įdomu būtų pamatyti pradinį dizainą. Nes dabar tas, kur suvirintas, tai čiudai, kad prie suvirinimo siūlių laikys didžiulius lenkimo momentus. Be to, peržiūrėjau pradines foto, tai diskiniai stabdžiai ir gale, ir priekyje. Tai kaip čia įdomiai viskas ant šakės persineša?
Matyta vieta. Dabar abejoju ar su tais pirmumais kažką galima nuspręsti. Iš esmės ten šalutinis kelias, tai vairuotojas turėjo praleisti sustodamas prieš baltas linijas kur žymi pėsčiųjų ir dviračių taką, o ne ant jų. Tai realiai daug plonybių tokioje situacijoje. Ir tavo pasirinkto greičio “saugumas”, ir vairuotojo kaltė, kad nežiūri kas atlekia nuo to kalno.
O šiaip kitaicai teikia kokias nors garantijas? (Ironiška kitaicai ir garantija.. :)) Ar prirašę kokį disclaimer’į, kad tipo “mes neatsakome už tą ir tą, jei dviratis naudojamas kažkaip neteisingai ir nenumatytais atvejais”?
Užuojauta dėl tokio įvykio, bet kurių galų stabdai priekiniu ratu? Juk jau po pirmo karto turėjo pasidaryt aišku, kad tai savižudybė. Visiškai nesvarbu, iš kokio metalo bus ta šakė pagaminta, bet stabdant priekiniu ratu, o ypač nuo kalniuko visas svoris susitelkia aukštai priekyje (kūnas, galva) ir tereikia gerai užstabdyt (net nebūtina užblokuot rato), kad verstumeis per priekį kūlio. Paprastas dviratis saugesnis dėl kiek labiau į priekį išnešto rato, bet jį užblokavęs vistiek versiesi. Geriau jau blokuot galinį ratą ir čiuožiant lengvai įsiremt į kliūtį negu blokuot priekinį ir nusileist ant galvos.
Tomai, visi profesionalūs dviratininkai (savęs tokiu nelaikau) stabdo pagrinde priekiniu ratu, nes toks stabdymas yra bent 5 kartus efektyvesnis. Jei būčiau stabdęs tik galu arba priekiu bet silpniau, stabdymo kelias būtų kur kas ilgesnis ir būčiau smigęs mašinai tarp durelių, o tada dar ir koją galėtų pervažiuot. tiesiog nebuvo pakankamai atstumo, išniro prieš pat akis. Galėjau rinktis arba griūt arba trenktis į mašiną… Tai tas šakės nulinkimas kaip ir nelabai įtakos turėjo, galėjo gal net ir liūdniau baigtis.
Kaip pasekmės praėjus beveik pusmečiui? Beje, ratai mažesni nei 20″ potencialiai atrodo itin pavojingai virš 15….18 km/h… O Turint omeny vairavimo kultūra, tai skuteriukai su mažučiais ratukais žiauriai pavojingi keliuose bet kokiais greičiais. Pats tai svajoklinu apie 2x750W 26″ su sutvirtintom abejom šakėm, itin patikimais stabdžiais, realiai masei pritaikyta tikra amortizacija ir, deja, motociklininko šalmu. Bet be 10….12 kLT neverta net pradėti :)
Kad mažesni ratai nėra taip jau blogai, jei duobes kelyje apvažiuoji. Su gerais amortizatoriais net ir nebūtų didelio skirtumo.
Na o pasekmės… Liūdnokos. 6 savaites buvau gipse, po to dar 2 mėnesius (skausminga) terapija, kadangi išėmus iš gipso ranka buvo visa sukaulėjus. Dar dabar skauda, perpus silpnesnė ranka. Ir kiekvieną rytą mankštint reikia, nes sustingsta per naktį. Dar smulkmena – 5mm sutrumpėjo pirštas ir krumplis pakilęs… Daktaras sako “na.. taip, liks kosmetinis defektas”. Per gyvenimą daug įvairių traumų ir lūžių turėjau, bet šitas žiauriausias. Gera pamoka gavosi, gaila tik kad skausminga.