Muzikinis centras be laidų

Iš komentarų gausos matau kad visokie Lietuvos politikavimai nėra labai lankytojus dominanti sritis, todėl dabar šiek tiek informacijos atsipalaidavimui.

Turiu namie tokią pigią kinišką garso sistemą Microlab FC730 (5.1 konfigūracija). Daiktas pigus. Labai pigus. Bet paskutiniu metu labai neturiu laiko užsiiminėt visokiom garso aparatūrom, o dar labiau gaila joms pinigų, tai ėmiau tokią. Šiek tiek papiktino kad aukštų dažnių “garsiakalbiai” iš tikro yra tik bižuterija – į medį įklijuotos membranos. Groja pusė velnio (kantriai nekreipiant dėmesio į garso lėkštumą).

Kadangi namie turiu tik laptopą, su kuriuo vis gulinėju tai ant vienos, tai ant kitos sofutės, pasinešioju po kambarius. Žiauriai atsibodo tas bardakas su garso laidų tampymu ir voliojimusi po visą kambarį, o dar tie amžini laido nusilankstymai prie kištuko…. Galvoju o kodėl gi nepasidarius garso perdavimo per bluetooth? Ieškojau kokio pigaus stereo (nes dauguma yra mono) moduliuko su integruota antena. Radau pigiai ebay:

Sumoj $13. Atsiuntė per 3 savaites (iš kinijos). Skelbime nurodytame datašyte informacijos yra gan kukliai. Bet pakako, kad paleist:

Akis užkliuvo už “Version B is not available (Default Max. Volume,Auto detect)”. Tai – bloga žinia, reiškianti, kad kaskart įjungus reikės maigyti papildomą “power” mygtuką ir dar po to “volume+”, kol užsigarsins. Visokių mygelių maigymas nėra mano mėgiamiausia veikla, tai teko daryti kitaip. Pastačiau du lauko tranzistorius su užlaikymo grandine – paprasčiausia lėto veikimo RC grandinė, visai kaip naudojama šioje schemoje, tik kad nominalai kur kas didesni. Beje, šitą reseto grandinę irgi teko surinkti, tai jau sumoje trys tranzistoriai. Dar reikėjo diodo su maitinimo filtru, ir, žinoma, LED’ų. Pastarieji nėra būtini, bet vėliau, kai reikėjo debugint, sau padėkojau už sugaištas kelias minutes juo lituojant. Vaizdas gavosi toks:

Taip, tai nėra mano pats gražiausias darbas, sutinku. Jei daryčiau pagal senus savo standartus, čia būtų graži PCB. Tačiau laikai keičiasi, tokiam daiktui daug dėmesio skirti nenoriu.

Integravimas į Microlab sistemą atrodo taip (bandymo metu):

Iš pradžių buvo problemėlių. Vis tik bluetooth modulis yra skaitmeninis elementas, gan stipriai teršiantis matinimą. Na o analoginis garso signalas, žinoma, yra jautrus tokiems reikalams, taigi girdėjosi gal stiprūs zyzimai visokie. Šia išgelbėjo simetriniai modulio išėjimai – atkreipkit dėmesį į + ir – ženklus prie SPK išėjimų. Pirma galvojau kad “–” bus paprasčiausias maitinimo minusas, bet, pasirodo, tai tikras neigiamas signalas. Tai yra labai gerai, nes skaitmenikos įnešami triukšmai yra sinfaziniai abiejuose signaluose (+ ir –), todėl, juos atėmus vieną iš kito, triukšmai pašalinami ir lieka dvigubai stipresnis garso signalas. Taigi, ant tos pačios plokštelės sumontavau operacinį stiprintuvą LM358, kurį išlupau iš aplinkui besivoliojančios 1980 gamybos PC mamos. Operacinuką apkabinėjau reikalingais rezistoriais, nustačiau stiprinimo koeficientą k=3 (nes modulio signalo lygis gan žemas), o  maitinimą atvedžiau nuo įėjimų selektoriaus. Kadangi neigiamas selektoriaus maitinimas yra praktiškai lygus bluetooth maitinimui, tai operacinis nukirptų pusę garso signalo, todėl reikėjo tą signalą kilstelt keliais V. Tam puikiai tiko tas pats operacinukas, o reikiamą kelių V įtampą radau tame pačiame įėjimų selektoriuje:

Čia matot nuo kur paimtas maitinimas ir kur paduotas garso signalas. Matot ir du kokybiškus plėvelinius kondensatorius signalo kelyje, kurie reikalingi nuolatinės dedamosios išskyrimui. Nesu audiofilas ir nelabai teišmanau žvaigždių metalus, tačiau, kad elektrolitinis kondensatorius signalo trakte nėra labai gerai, dar suprantu. Microlab inžinieriai (greičiausiai marketingistai) to akivaizdžiai nesupranta.

Rezultatas gan neblogas. Įjungus maitinimą pirmas tranzistorius nuresetina bluetooth modulį; antras – tris sekundes “palaiko paspaustą” power mygtuką; trečias – per porą sekundžių padidina modulio garsą iki maksimumo. Pirmą kartą įjungiant reikėjo “power” mygtuką palaikyti kiek ilgiau, kad šis pereitų į poravimosi režimą, su kuriuo tada jau gali susiporuoti PC. Viskas vyko pagal planą: susiporavo, susijungė. Windows 7 automatiškai susirado ir instaliavosi draiverius. OS garsas persijungė į bluetooth. Ir valio, iš laptopo groja 5.1 sistema, be jokių laidų. Groja gan gražiai, be jokių zyzimų ar šnypštimų (manau pigios Microlabo kolonėlės paslepia daug “grožio”). Tiesa, sistema vis dar gali veikti ir su laidais – signalai yra tiesiog miksuojami, taigi vienu metu galima laidais prisijungti radijo imtuvą ir leisti visokius jutubus iš laptopo. Manau vėliau reiks įstatyti analoginį mux’ą, kuris, esant garsui iš laptopo, atjungtų laidus ir perjungtų signalą iš bluetooth (modulis turi išėjimą valdymui).

Viskas gražiai surenkant iškilo dar viena bėda: visas korpusas juk metalinis – nepraleis radijo signalo… Plastmasinis tik korpuso priekis, taigi modulį teko sumontuoti ten:

Rezultatas: veikia. Bet ryšys toks gan ant garbės žodžio, išėjus iš kambario – lūžta. Ta žalia plokštė, prie kurios priklijavau savo kūrinį, turi gan didelė plotą vario ir takelių visokių, taigi nemažą dalį signalo tiesiog atspindi. Kurią kitą dieną reiks įkišt kiek nagliau, už plokštės. Turėtų būt gerai.

Tiesa, jei norėsit darytis kažką panašaus, siūlau geriau imti tokį:

Čia, jei gerai supratau, jau yra viskas ką aš čia porą valandų litavau. Ir tik +$3.

Beje, dar toks pastebėjimas pabaigai. Visi šitie bluetooth moduliai turi gan nemažą (pastebimą) vėlavimą, sakyčiau, kokias 50ms. Klausant muzikos tai dzin, bet žiūrint filmą šiek tiek nemalonu. Gerai kad kai kuriuose vaizdo grotuvuose galima nustatyti pageidaujamą ankstinimą.